Ar kūdikiai turi temperamentą? Kas būdinga kiekvienam ūgtelėjusio vaiko temperamentui ir kodėl taip svarbu juos atpažinti? Apie tai pasakoja psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė.
Ar kūdikiai turi temperamentą? Kaip teigia psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė, vienareikšmiškai į šį klausimą sunku atsakyti.
„Yra įvairių psichologijos teorijų, kurių viena teigia, kad vaikas gimsta kaip baltas popieriaus lapas, tad ką į jį įdedame, tą ir turime. Kitos teorijos tvirtina, kad vaikas jau kai kuruos dalykus atsineša gimdamas, vienas jų – temperamentas. Taigi, net ir kūdikiai turi savo temperamentą“, - aiškino specialistė.
Tėveliai, augindami kūdikius, dažnai lygina su kitų tėvų mažyliais. Vieni kūdikiai labiau domisi aplinka, yra žingeidūs, juos lengviau pripratinti prie miego ir mitybos režimo, kiti gi yra dažniau neramūs, verkia, treti miega ištisą dieną.
Taigi išskiriami trys kūdikių temperamentai:
-lengvo būdo kūdikiai
-lėto būdo
-ir sunkaus būdo mažyliai.
Kas būdinga lėto būdo mažyliui:
-miega beveik visą dieną,
-jį sunku kuo nors sudominti,
-sunkiai perpranta aplinkos pokyčius,
-jis sunkiai reaguoja į pasikeitusį maistą, tai parodo verkdamas.
Tad tėveliams reikia turėti daugiau kantrybės, pavydžiui, jei pakeičiate maistelį, per prievartą nemaitinkite, nes lėto būdo kūdikiui reikia daugiau laiko prie ko nors priprasti.
Tas pats tinka ir kalbant apie žaisliukus. Tokie vaikučiai labiau renkasi vieną ir tą patį žaislą, prie kurio yra pripratęs. Tad norint pakeisti ir sudominti nauju žaidimu ar žaisliuku, reikia daug kantrybės.
Kas būdinga lengvo būdo mažyliui:
Tokie vaikučiai, kaip sako psichologė, tikra palaima tėveliams. Tai vaikučiai – „be problemų“.
-jie gretai pripranta prie naujos aplinkos
-juos lengva sudominti nauju maisteliu ar nauju žaidimu
-greitai pripranta prie valgymo ir miego režimo
Kas būdinga sunkaus būdo mažyliui:
-jie paprastai yra neramūs
-dažnai verkia ir irzlūs
-jautriai reaguoja į šviesos, garso dirgiklius.
Dažnai tėveliai pagalvoja, kad vaikučiui kažkas negerai, todėl veža pas gydytoją. Tačiau gydytojai neranda priežasties, nes, pasirodo, kad taip yra tiesiog dėl tokio mažylio temperamento.
Tėveliams reikėtų daug kantrybės. Jei lengvo būdo kūdikis greitai užmiega prie ramios muzikos ar įjungto televizoriaus, sunkaus būdo kūdikiui miegojimo aplinka turi būti tyli ir rami.
4 temperamentų tipai ir jiems būdingi bruožai
Kai vaikučiai pradeda vaikščioti, galime išskirti keturis temperamentų tipus, kurie yra tie patys kaip ir suagusiems:
-sangvinikas
-cholerikas
-flegmatikas
-melancholikas
Kiekvienas suaugęs žmogus, taip pat ir vaikas turi po truputį visų temperamentų bruožų, tačiau visgi dominuoja vieno temperamento tipo savybės.
SANGVINIKAS
Vaikai sangvinikai:
-labai aktyvūs, mėgsta judrius žaidimus
-komunikabilūs,
-lengvai prisitaiko prie bet kurios aplinkos,
-lengvai užmezga kontaktus,
-domisi įvairia veikla,
-gali adekvačiai priimti kritiką, gerai reaguoja į tėvelių pastabas.
Silpnosios sangviniko savybės:
-jie yra nepastovūs
-mėgsta keisti veiklą ir nepabaigia darbo iki galo
Patarimas tėveliams: su tokiais vaikais reikia daugiau žaisti dėmesį lavinančius žaidimus, kad jie laikytųsi taisyklių (nes dažnai jie gudrauja ir nori laimėti bet kuria kaina). Labai svarbu žiūrėti, kad pradėtą darbelį atliktų iki galo.
Dar vienas bruožas: šiems vaikams patinka, kai su jais kalbama kaip su suaugusiais. Pvz. kai pradeda tokie vaikai vaikščioti ar jau paūgėję važiuoja triratuku ar dviračiu ir pargriūvę truputį susižeidžia, ilgai neguoskime, bet geriau atitraukiame vaiko dėmesį kita įdomia veikla. Nereikia fiksuoti bėdos, kad nugriuvo ir pan. Jie nemėgsta švelnių žodelių.
FLEGMATIKAS
-tokie vaikai lėtesni, jų judesiai lėti,
-jie yra pakankamai komunikabilūs
-lengvai užmegza kontaktus, bet viską daro lėčiau, nes jiems reikia laiko
Patarimas tėveliams:
Svarbi taisyklė – jokio spaudimo, negalima tokių vaikučių skubinti. Jei spausime, negausime gerų rezultatų. Tarkime, kai vaikutis pradeda piešti ar kitą užuodtėlę atlieka, nerikia jo skubinti, greičiau, nevadinkite lėtapėdžiu, nes jis tai priims asmeniškai ir tai gali būti jo neskėmių priežastis ateityje.
Pagirkite, paskatinkite, jei jis darbelį padaro greičiau, bet nepeikite, jei viską daro lėtai.
CHOLERIKAS
Apie tokį vaikutį sakoma: „jo visur yra daug“.
-labai judrus ir aktyvus
-būdingos labai ryškios emocijos, kurios kinta labai plačiame diapazone, pvz. čia juokiasi, o po mintuės jau verkia, kuo nors skundžiasi, staiga ir vėl geros nuotaikos.
-tokie vaikai dažniau linkę susižeisti
-jie nesilaiko jokių taisyklių, linkę joms nepaklusti.
Visa tai reikalauja tėvų atidumo ir kantrybės.
Patarimai:
Atkreipkite dėmesį į pastabas, sakomas vaikui. Jokiu būdu negalima įžeisti vaiko. Sakykite „Man nepatinka, kaip tu elgiesi“, tačiau jokiu būdu nesakykite: „Tu esi blogas, toks ir šioks…“
Vaikai cholerikai linkę ilgai pykti, o jei duosite netinkamas pastabas, tai vėliau gali pasireikšti jų agresyvumu ir emociniais proveržiais.
Šiems vaikams reikia siūlyti žaidimus, kurie lavina, koncentruoja dėmesį, pagirkite, jei ilgesnį laiką jie užsiima viena veikla.
Labai naudinga juos sudominti vienu hobiu ir skatinti tai. Labai padeda kolekcionavimas. Taip pat skatinkite jį laikytis rėmų ir taisyklių žaidime.
MELANCHOLIKAS
-jie yra drovūs
-labai neryžtingi
-tokiems vaikučiams labai sunku adaptuotis naujame kolektyve,
-sunku užmegzti santykius ir palaikyti juos.
Patarimai:
Tėveliai turėtų kuo dažniau palaikyti savo vaiką ir pastiprinti naujuose santykiuose. Kadangi jie labiau mėgsta būti vieni, dažniau juos paskatinkite draugauti, bendrauti su kitais vaikais.
Tokie vaikai dažniau yra individualistai, nesikreipia pagalbos, viską daro patys.
Jų silpnoji pusė – dažnai jie linkę nuslėpti savo emocijas, užsidaryti savyje. Paauglystėje tokie vaikučiai labiau linkę į depresiją.
Ką daryti, kai tėvų ir vaikų temperamentai neatitinka?
Jei tėvelis yra aktyvūs cholerikas, o vaikas flegmatikas, jokiais būdais, anot psichologės, nereikia stengtis „perdaryti“ vaiką pagal save.
SVARBU! Atpažinti vaiko temperamentą būtina, kad galėtume prisitaikyti prie jo ir auklėjimo būdai tada bus gerokai efektyvesni. Juk tėvams lengviau prisitaikyti prie vaiko temperamento, nei tikėtis, kad vaikas taikysis prie suaugusių.
Prisitaikant prie vaiko iratpažinus jo temperamentą, galima lengviau suvaldyti situaciją ir tikėtis, kad vaikas labiau Jūsų klausys.
