Yra tėvų, kurie yra prieš bet kokius skiepus kūdikystėje, nes nori, kad vaiko organizmas natūraliai kovotų su ligų sukėlėjais. Tačiau gydytojai mano kitaip. Kodėl reikia skiepytis?
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, jau per pirmąsias valandas šiame pasaulyje vaikutis gauna savo pirmąjį skiepą, o iš viso skiepų kalendoriuje – apie dvidešimt vakcinų nuo dešimties ligų.
Paskutinį skiepą vaikas gauna jau paauglystėje, sulaukęs 15-16 metų. D.Razmuvienė pabrėžė, jog kūdikis pirmaisiais savo gyvenimo metais dar neturi įgijęs didelio imuniteto, todėl skiepai padeda išvengti daugelio susirgimų ir jų neigiamų pasekmių.
Viena iš tokių ligų – rotavirusas, kurio metu karščiuojama ir vemiama, todėl gresia dehidratacija. Kūdikio organizmas greitai netenka vandens, todėl sutrinka daugelio organų veikla.
Rotavirusas Lietuvoje dar nėra įrašytas į nemokamų skiepų kalendorių, tačiau jis - dažniausias kūdikių žarnyno ligų sukėlėjas, plintantis itin greitai.
Skiepai yra vienintelis būdas užkirsti kelią šiai ligai, nes iki šiol nėra specifinio šios ligos gydymo.
Kuo dar dažniausiai vaikai serga?
Bakterijos pneumokoko sukeliamų ligų sergamumas – didžiausias kūdikių ir mažų vaikų tarpe. Viena dažniausių pneumokoko sukeliamų vaikiškų ligų – ūminis vidurinės ausies uždegimas, sukeliantis didelį skausmą, linkęs kartotis ir galintis pažeisti klausą.
Taip pat ši bakterija gali sukelti pneumoniją (plaučių uždegimą), meningitą, sinusitą, sepsį (kraujo užkrėtimą). Užbėgti už akių galimiems kūdikių susirgimams – padeda skiepai.
Pasak gydytojos D.Razmuvienės, nemažiau nei skiepai efektyvus ir būtinas yra higienos normų paisymas. Taisyklingai plauti rankas, prižiūrėti sergantį vaikelį, kuris yra viruso nešiotojas, palaikyti švarą ir tvarką namuose – pagrindinės taisyklės, kurių laikymasis sumažina riziką infekcijų plitimui.
