Sergant mažakraujyste, kraujo organizme jokiu būdu nesumažėja, tačiau jis tampa nevisavertis. Jam trūksta geležies.
Kodėl reikia geležies?
Iš jos organizmas gamina hemoglobiną. Hemoglobinas – tai raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose, jis iš plaučių kapiliarų į audinius išnešioja deguonį, paprasčiau tariant, palaiko mūsų gyvybę.
Taip jau yra, kad geležies atsargas gali kaupti tik mamos pilve gyvenantis kūdikis, vėliau per visą savo gyvenimą žmogaus organizmas geležies jau nekaupia. Sunaudoja jos tik tiek, kiek tuo metu reikia, o perteklių pašalina. Dėl to geležies stokos mažakraujyste galima susirgti bet kuriuo gyvenimo periodu.
Kodėl pritrūksta?
Geležies organizmui paprastai pradeda trūkti dėl nevisavertės mitybos, taip pat po įvairių traumų, po operacijų, sergant tam tikromis ligomis, moterims – gausiai ir ilgai kraujuojant per mėnesines.
Yra teigiama, kad kūdikis iki 6 mėn. amžiaus mažakraujyste neserga, nes turi prikaupęs geležies atsargų. Teoriškai taip, bet praktiškai visaip būna. Juk ne visi kūdikiai gali gauti iš mamos geležies atsargų tiek, kiek jiems reikia. Ypač jei mama per nėštumą pati sirgo mažakraujyste. Tokie kūdikiai gali susirgti geležies stokos mažakraujyste 4 mėn. amžiaus arba dar anksčiau.
Labai svarbu atminti ir tai, jog geležies atsargas vaisius pradeda kaupti tik paskutiniame nėštumo trimestre, tad reikiamo šios medžiagos kiekio nesukaupia ir prieš laiką gimę kūdikiai.
Kūdikis sirgti mažakraujyste labiausiai rizikuoja nuo 4 mėn. amžiaus iki maždaug 1,5 m., mat tuomet jis jau būna išeikvojęs geležies atsargas, bet dar nesugeba su maistu gauti reikiamo jos kiekio.
Ką ir kaip valgyti?
Daugiausia geležies organizmas paima iš mėsos, ypač iš raudonos (jautienos, veršienos). Maždaug 20–30 proc. Iš daržovių – tik 2–10 proc.
Dietologai atkreipia dėmesį, jog geležis gana „jautrus“ ir ne su viskuo draugaujantis mikroelementas. Taigi labai svarbu mokėti produktus derinti tarpusavyje:
-
Geriausia kartu valgyti gyvulinį ir augalinį maistą, tuomet geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau.
-
Geležis ypač dera su vitaminu C, tad mėsą reikėtų valgyti su daržovėmis, kuriose gausu vitamino C. Po mėsiško patiekalo puikiai tinka uogų (agrastų, serbentų), obuolių ar apelsinų sultys.
-
Geležies įsisavinimą lėtina fitinai, oksalo rūgštis ir polifenoliai. Jų gausu pupelėse, žirniuose, sėlenose, kukurūzuose, sojoje, riešutuose, špinatuose, rūgštynėse, rabarbaruose. Su šiomis medžiagomis geležis susijungia į netirpius junginius, kurie virškinimo sistemoje neįsisavinami. Jei ankštiniai augalai pamirkomi, juose fitinų kiekis sumažėja. Špinatus, rūgštynes ir rabarbarus, norint kad oksalo rūgšties juose būtų mažiau, reikia šiek tiek apvirti.
