Pirštukų žaidimus mėgsta visi vaikai - ir kelių mėnesių kūdikiai, ir jau bėgiojantys mažyliai, ir ikimokyklinukai.
Mamyčių klubo narė, pedagogė Romutė Petkūnaitė yra pateikusi ne vieną pirštukų žaidimą. Pasistengėme juos surinkti į vieną vietą ir čia pateikiame su jos komentarais:
Jau su kelių mėnesių kūdikiais galima žaisti sūpavimus, mylavimus. Galima žaisti žaidimukus su kūdikio delniukais (pavyzdžiui, „Katutes ladutes, keps mamytė bandutes. Dideles ir skanutes“ arba „Katutes ladutes, keps mergytė bandutes. Kas dainelės nedainuos, tam bandelės ji neduos“).
Tokie žaidimai ne tik suteikia vaikučiui labai daug teigiamų emocijų, bet ir lavina smulkiąją motoriką (t.y. smulkiųjų raumenų, esančių rankoje ir pirštuose, judesių koordinaciją). Nustatyta, jog pirštukų miklumas ir sklandi vaiko kalba yra tiesiogiai susiję.
Kairiojoje kaktos skiltyje yra už kalbą „atsakinga“ Broca sritis. Ji tiesiogiai susijusi su smulkiąja (rankų ir kalbos padargų) motorika. Kuo aktyviau juda pirštukai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis. Taigi, tuo daugiau stimulų pradėti kalbėti. Antai japonai, įvertindami išlavėjusios rankų motorikos įtaką vaiko raidai, siūlo mankštinti net 2–3 mėnesių kūdikių pirštelius.
Specialistų įrodyta ir tai, jog nuolat mankštinantys rankeles vaikai geriau koordinuoja pirštų judesius. Jie greičiau išmoksta taisyklingai laikyti pieštuką, tušinuką. Tai padeda jiems sėkmingiau startuoti pirmoje klasėje, nes geriau išvystyti rašymui skirti raumenys ir įgūdžiai.
Eiliuotos pirštų istorijos lavina atmintį, skatina kalbos ritmo pojūtį, plečia žodyną. Tačiau svarbiausia – teigiamos emocijos, žaisminga nuotaika ir betarpiškas bendravimas su vaikučiu.
Štai keli žaidimai:
- „Capt!”
Iš savo delno padarykite „gaudyklę-nasrus" ir sakykite: „Kiškučiai, slėpkitės nuo vilko! – Capt!”, gaudydami mažylio pirštukus.
- „Katinėlis“
Tegu vaikučio delniukas pavirsta minkštučiu kačiuku, gulinčiu ant suaugusiojo delno. Glostykite „kačiuką“, sakydami: „Katinėli, rainakėli, pūkų kamuolėli – Škac po šluota!” Mažylis turi suspėti patraukti delniuką – „kačiuką“, kol suaugusiojo „šeimininko“ ranka jo neuždengė.
- „Ropė“
Ropę pasodinome („rausiate” pirščiukais vaiko delne duobutę).
Ropę mes auginome (parodote pirščiukais, kaip bėga vanduo iš laistytuvo).
Augo ropė ir didėjo (parodote, kaip augo, pamažėle ištiesdami pirščiukus).
Ir storėjo, ir tvirtėjo (paliekate delnus atvirus, o pirščiukus sulenkiate kaip kabliukus).
Rauname, raunam (kairės ir dešinės rankos kabliukai susikabina ir tempia: vieni – į savo pusę, kiti – į savo).
Tik išraut negalim (pakratome plaštakas)…
Kas gi mums padėti gali (vienas po kito pribėga visi pasakos herojai ir padeda rauti)?
Raunam, raunam, raunam, raunam!…
O! (atkabiname pirščiukus ir pakratome plaštakas)!
Ir išrovėme ropę.
- „Kopūstėlis“
Kopūstėlį mes kapojam (su savo ranka braukiama tarp išskėstų pirštelių),
morkas skutam ir tarkuojam (delniuku savo pirštais braukom aukštyn žemyn),
beriam druskos kuo skubiausiai (barbenam pirštais į delniuką),
ir kopūstą mes suspausim (savo ir vaiko pirštukus suveriam ir suspaudžiam).
- „Pirštais pirštais bar bar bar“
Pirštais pirštais bar bar bar,
Delnais delnais dar dar dar,
Kumščiais kumščiais dun dun dun,
O alkūnėm bum bum bum,
Rankom rankom klepu klepu,
O kojytėm trepu trepu.
Deklamuojant reikia daryti atitinkamus judesius.
- „Atbėgo peliukas“
Atbėgo peliukas (savo pirštais ramiai perbėgam per paguldyto kūdikėlio kūnelį),
Atbėgo peliukas (vėl perbėgam ir padarom pauzę).
Trrrrrr…… (greitai perbėgam pirštukais ir švelniai pakutenam, kur vaikeliui patinka).
Kur ponuliukas? (pakeliam kūdikėlį į viršų)
- „Mylu mylu“
Mylu mylu myyyyyyyylu (paimam vaikutį už jo sulenktų rankelių ir sūbiuojame į kairę ir dešinę),
Pilnas maišas slyyyyyyyvų (kutinėjam šonkauliukus).
Kai mažiulį(is) pabučiuos (bučiuojam vaikutį, o didesniam leidžiam mus bučiuoti),
Visos slyvos išbėgios (vėl kutinėjam šonelius).
Tai puikiai pralinksmina vaikutį, jei jam bloga nuotaika.
- „Raina katytė“
Raina katytė (su pirštu apvedam aplink veiduką),
Riesta nosytė (vedam per nosytę),
Akytės plačios (aplink akytes),
Ausytės stačios (aplink ausytes),
Dailūs ūseliai (pirštu piešiame ūselius),
Riesti nageliai (vedame per nagučius),
Kojytės baltos (paglostom kojytes),
Ir visad šaltos (pakutenam padukus).
Vyresni vaikai gali mėgdžioti suaugusiojo rodomus judesiukus ant savo kūno.
- „Pomidoras“
Vai koks storas, vai koks storas (suglaudžiame priešingų rankų pirštukus, tarsi turėtume didelį pomidorą)
Raudonskruostis pomidoras (paglostom skruostelius).
Jam saulutė veidus dažė (iškėlę rankas į viršų pasukiojam),
O lietutis gerti nešė (padarę rieškutes (dvi sudėtas saujas) pasiūbuojam į šonelius).
Ei, nelieskit jo darželį (pagrasome pirštuku)
Jis, ko gero, plyšti gali (tariant žodį plyšti – suplojame delnais).
SMAGIŲ ŽAIDIMŲ!
