Nors ne kartą buvo gvildenta ši tema, tačiau vis gaunami mamų laiškai privertė dar kartą pažvelgti į šią temą. Jūs prašote psichologų patarimo – ką daryti ir kaip elgtis, kai gimus antrajam vaikučiui šeimoje, pasikeičia vyresnėlio elgesys?
„Vienturtis netenka sosto“ – tokį pasakymą, anot psichologės Eglės Kodikienės, turbūt tenka dažnai sutikti literatūroje apie konkurencinius vaikų santykius šeimoje.
„Akivaizdu, kad su tuo susitaikyti reikia laiko ir kantrių, pagalbos ranką pasiruošusių ištiesti tėvelių ar kitų artimųjų. Ankstyvųjų tarpusavio santykių patirtis, paties vyresnėlio temperamentas taip pat turi didelės įtakos, daugiau ar mažiau „skausmingai“ vyks mokymasis dalintis dėmesiu“, – aiškina psichologė.
Štai mamos Ritos laiškas ir prašymas patarti:
Mūsų šeimoje auga du vaikučiai – 5 metų sūnus ir 7 mėnesių dukrytė. Prieš naujagimio gimimą daug su sūnumi kalbėjome apie į mūsų šeimą ateisiantį leliuką. Sūnus sesers labai laukė, buvo man dėmesingas, dažnai norėdavo pabučiuoti man pilvą (sesę).
Tačiau gimus mažylei jis pasikeitė. Kai esame vieni: aš, dukra ir sūnus (vyras dažnai būna išvykęs), viskas eina sava vaga. Sūnus kaip ir visi vaikai būna geras, būna padykęs, kartais labai maloniai priima sesę į savo kompaniją, globoja ją, o kartais specialiai atima žaislus, „myluoja“ labai jau nemeiliai.
Dažnai pats prašosi būti leliuku, nori, kad jį prižiūrėčiau taip, kaip prižiūriu sesę (aš pažaidžiu su juo „leliuko ir mamos“ žaidimą). Žinau, kad šiuo metu trūksta jam mano dėmesio, stengiuosi jo nepalikti nuošalyje, tačiau tikrai ne visuomet pavyksta skirti jam laiko tada, kada jis to nori ir tiek, kiek nori.
Bet visų blogiausia, kad esant tėčiui ar bet kokiam atėjusiam svečiui (močiutei, mano draugei ar net nepažįstamam žmogui), vaikas pasikeičia kardinaliai: tampa kaip laukinukas: išdykauja, daro viską, ko negalima, pasidaro atšiaurus, nei gražiuoju, nei piktuoju negalima jo nuraminti.
Bandžiau su juo šnekėti, kodėl taip elgiasi, tačiau jo atsakymas visuomet būna „nežinau”. Klausiau, ar norėtų likti vienas pas mus šeimoje be sesės (jis, tėtė ir mama), tačiau sesę jis sako milįs ir niekam padovanoti nenori.
Manau, kad atėjus svečiams jis nori atkreipti visų dėmesį bet kokiu būdu. Dauguma artimųjų jau žino jo tokį būdą ir visą laiką stengiasi ne tik pasidžiaugti mažąja, bet ir jam skirti dėmesio. Tačiau jam to ne gana.
Labai prašau, patarkite, ką daryti tokiu atveju: ar nekreipti dėmesio į jo išdaigas, ar bausti už negerą elgesį, kaip pakeisti šią situaciją, nes tikrai neberandu išeities.
„Gerieji“ periodai“ – savaime suprantami
„Labai džiugu, kad berniukas buvo įtrauktas į džiaugsmingą laukimo procesą, tėveliai šaunuoliai. Tačiau nenustebkite ir nenusivilkite, kad padarėte kažką ne taip. Labai dažnai „teorija su praktika dar nesutampa“, ypač penkerių metų vaikui“, – sako psichologė E.Kodikienė.
Kantriai reikia pasiruošti tam, kad gali būti visokių dienų ir situacijų – labai draugiškų ar labai įtemptų. Dažnai nauja, išskirtinė situacija – tėtės grįžimas, svečiai ar viešoji vieta tampa postūmiu vaikui vėl išbandyti savo galimybes ir suaugusiuosius.
Prieš teikiant patarimus, kaip elgtis, kiekvienoje situacijoje bandome išsiaiškinti jos „pradžią“ – kas vyko aplinkoje, kai vyresnėlio elgesys pradėjo keistis. Tada įmanoma pabandyti užbėgti problemai už akių.
O pagrindiniai elgesio keitimo principai universalūs: vaikas suaugusiojo dėmesį ir patvirtinimą „aš tave matau“ pirmiausia turi gauti už tai, ką jis daro gerai ir jums priimtinai. Ir tik po to – už tai, kas jums nepriimtina.
Deja, dažniausiai „geruosius“periodus priimame kaip savaime suprantamus, o „blogųjų“ nepamirštame ilgai. Todėl, anot psichologės, labai svarbu, kad dėmesio (tėvelių ar svečių) penkiametis sulauktų už tai, ką jis daro gerai ir atitinkamai savo amžiui.
Kartai galioja nuoseklios taisyklės
Kartais vaikai elgiasi erzinančiai, kvailokai, bet iš esmės nieko blogo lyg ir nedaro, tada rekomenduojame tiesiog tokius veiksmus ignoruoti, o dėmesį „sugrąžinti“ tik vyresnėliui vėl „suaugus“. Ir, aišku, yra situacijų, kuriose galioja aiškios ir nuoseklios taisyklės: pvz., fizinė agresija, daiktų gadinimas. Nesvarbu, kad mes suvokiame, kad tai vaikas daro dėl dėmesio trūkumo, tokį elgesį patariama būtinai stabdyti.
„Dar vienas pastebėjimas – mama Rita minėjo, kad kartą kalbėjosi su vyresniuoju, ar jis norėtų, kad šeima gyventų be sesės. To daryti nerekomenduojame – vaikui net prielaida, kad kažkas iš šeimos gali būti pašalinamas, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, yra be galo bauginama. Juk kitoje situacijoje tuo pašalinamuoju gali tapti ir jis“, – sakė psichologė E. Kodikienė.
Psichologė Eglė Kodikienė
mob. (+370) 610 60335
Na pas mus panasi situacija.wyresnei meraitei 3m,o mazgei 1.tai maziausia jau zino kad jai ja sese ima tai uzgaus,tai i werkia jai tik ja paliecia ji.o jai sweciuose kas tai wyresne butinai isdykaus,sese stumdys.nu zodziu as pasimetus;-(nezinau kaip isaiskint .
as apie tai irgi jau galvoju ir tiesa pasakius bijau,nes zinau kaip buna sunku paiskinti vyresniam vaikuciui kad jis taip pat mylimas kai ir mazasis,kai gims musu seimoje antras lialiukas gabijai bus beveik 5metukai,atrodo dabar ji taip laukia lialiuko,bet kazin kaip bus kai gims😉
pas mus seimoje tokia pati situacija viresnem 5metukai o mazajam 3men. net nesuvokiu ka daryti ir sirdi skauda
Maniskis 1,4men.Mazylei 4men beveik.Buna visko padaro ir caca ir plaukius papesa,bet stengiames savo meile padalint vaikam po lygiai,kad nebutu nuskriausti😀
Vyresnėliui 8 metai, labai laukė sesės. Visuose procesuose dalyvaudavo tiek maudymo ,pampersų keitimo. Mažiukei 6 mėn. Jis ją ir pasaugoja išleidžia į parduotuvę. Bet paskutiniu metu nori buti mažu 😀 mama aprenk , mama pamaitink. Pradedu juoktis ir jį sugėdinti bet... Jaučiu kad aštuonmetis virsta mažiuku ☹
kai gime maziukas,viresnysis sunelis buvo 8metu.tai labai lauke broliuko😀o kai gime brolis negalejo atsidziaugti ir dar pareiske,kad dar noresiu seses😀
mano vyresneliui berniukui yra 2,9men.vyresnelis lauke broliuko labai eidavo kartu su manimi ir tetciu ekoskopu ziuret kaip auga pilvelyje broliukas,kalbindavo ji pilvuke,pabuciuodavo,kartodavo ka matydavo ka mes darom su tete,siuo metu jaunelis yra 22d.bet is vyresnelio jokio pavydo nesimato,o antraip paduoda pampersus,pabuciuoja ji rytais,nori glostyt ji,bet as prisibijau,kad netycia mamunikes nepaspaustu tai neleidziu galvytes glostyt,tai rankytes jam nubuciuoja,nera,kad pavydetu tevu,kad mazyliu daugiau uzsiimu,gal del to,kad tete daugiau vyresneliu uzsiima po darbo grizes.
meiles simfonija man lygiai taip pat
as irgi turiu 6 metu dukryte, kuri lauke broliuko. Ėjome kartu jo pilvelyje ziureti ekoskopu, ji man tepdavo kremu pilvelį ir t.t. Bet kai gime broliukas prasidejo vargo vakariene, liepe jo nemyleti, sake, kad broli tegul ziuri tetis, bet ne mama... Bet broliui jau ė men., tai lyg viskas palaipsniui ir susitvarkė, kartais dar pasioziuoja, bet retai.
Oho, ar ne per astriai, Astonija, cia pasakei. Manau maam Rita tikrai stengiasi su tuo susidoroti ir jai patarimu ir palaikymo reikia, o ne tokiu grubiu komentaru. Mes visi augome visai kitaip, o dabar vaikai auga vel kitaip ir nera cia ko stebetis. Linkiu, kad pacios vaikai zaistu tik kambary, atejus sveciams ir, kad netektu susidurti su tokia ''nelaime''.
Va del tokiu vaiku kurie atejus sveciams pardedavo lipt ant galvu ir buvau pradejus ju nemegti. Nes as pvz nuejus pas tokia seima i svecius labai pavargstu. Man keista kad tevai nesugeba sutvarkyti tokiu vaiku, kai mes su sese augom, tai tevai liepdavo eit zaist i savo kambari, jei ir vaiku dar kokiu ateidavo mes zaisdavom savo kambaryje ir suaugusiems i akis nelisdavom. Nieko nera baisiau kai kalbasi suaugusieji ir vaikai kokiu 6-7 metu kisasis i ta pokalbi. Vaikai mandagumo nemokomi paprasciausiai.
mano dukrytei buvo 5 metukai kaip brolis gime ji savo pavyduka laike savyja tai tuko apie keturis menesiukus gal daugiau.Siai dienai problemu neturim stengiaus jai isaiskint kad mylim juos abudu vienodai tiesiog brolis dar maziukas reik didesnio demesiuko 😀 stengiuos dukra palepint.
Pamenu kaip gime maziukas dukryte buvo nupiesus piesinukus musu triju nes buvom tryse o maziukas buvo nupiestas tik pilve po gymimo brolio prasiau kad nupiestu ir broli ji man pasake gi jis pilve yra nupiestas😃 sakau dabar jis ne pilve tai pasake kad dar nemokanti piest leliuku.Praejus kuriam laikui nupiese ji ta broliuka 😃
Pas mus šeimoje tokia problema neiškilo, ar tiksliau taip skausmingai nepasireiškė, mat vyresnis brolis jau paauglys, jam lengviau suprasti pasikeitimus šeimoje ir tai priimti. Žinoma, iškyla įvairių problemų, ypač susijusių su įvairių daiktų įsigyjimu - pinigai dabar juk paskirstomi dviems vaikams😀
O mamai Ritai linkiu apsišarvuoti kantrybe - ateis laikas, kai vyresnėlis susigyvens su pasikeitusia situacija ir vėl viskas grįš į savo vietas😀