Vakar Gintarė pasakojo, kaip Birutei sekasi anglų kalbos mokyklėlėje. Atrodo, viskas puikiai, tik vieną dieną, kai tėtis dukrytę nuvežė, ji atsisakė eiti į klasę. Kodėl staiga toks elgesys?
"<...> tėtė nuveža Birutę į pamokėles. Ten lyg pjaunama rėkia ir neina į klasę. Tėtė taip ir nenuveda, net profesionalios mokytojos neįkalbina jos pasilikti. Grįžus į namučius aš vaiko paklausiu - ar ji nori į pamokėles? Gaunu atsakymą "noriu".
Aš jau nieko nesuprantu. Norėčiau psichologės paklausti: Kodėl tėtei nepavyko palikti vaiko, nors iki tol jam puikiai sekėsi?"
Komentuoja psichologė Vika Aniulienė:
Laba diena,
Pradedant lankyt darželį ar mokyklą, vaikui svarbu pajausti, kad yra atsitraukimo galimybė. Tai yra - kada noriu einu, kada nenoriu, tada neinu.
Dėl to labai dažnai, ypatingai kalbant apie darželį, būna: einu noriai - staiga nenoriu. Bet tai priimu kaip pareigą, o ne kaip pramogą ir einu.
Pagarbiai
Vika Aniulienė
na paaiškinta lyg ir suprantamai, vaikas bando tėvus, kad jei parodys kad nenori, tėvai jos ir nevers eiti.. pirmas bandymas pavyko.. nors pagal viską turėtų vistiek būti palikta, kad nepradėtų manipuliuoti ..
nelabai supratau atsakymo, skaiciau gal tris kartus, suprantu kad paprastai ir aiskiai rasyti ne visi moka. Tad vaikas nenori pamokeliu nes pajuto atsitraukimo galimybe?
Bet juk ir suauge daznai nenori eiti i darba, bet eina, nes zino pareigas, bet kaip ten jie jauciasi niekam neidomu, o kaip jauciasi vaikas su pareiga nuejas i pamokele man svarbu, man dar labai svarbu zinoti, kodel jis ten nenori eiti, bet atsakymo nieks nepasakys, psichologe mazai aiskina, sako yra pareiga ir viskas? kazko nesupratau