Pasak ankstyvojo muzikinio ugdymo specialistės, mokyklėlės „Strazdanėlės“ įkūrėjos Sonatos Latvėnaitės – Kričenienės, visi vaikai yra muzikalūs.
Kiekvienas vaikas turi įgimtą muzikinį potencialą, tai kaip augalo sėkla, turinti užslėptų galimybių. Joje yra užkoduota, kaip ir koks iš tos sėklos išaugs daigas. Vaiko muzikinius gabumus iki devynerių metų stipriai galim paveikti muzikine aplinka.
Muzikinis potencialas, susidomėjimas muzika gali plėtotis, jei vaikas yra apsuptas muzikos kaip bendravimo šaltinio. Tėvai turi atidžiai parinkti muzikinę aplinką. Tai, kad sūnus ar dukra nusiramina, jos nuotaika pagerėja, klausant muzikos, yra atsakymas, kad jiems muzika patinka, kad namuose muzika skamba dažnai.
Televizija - tai sfera, kuri sukurta įtraukti. Vaikai tam ypatingai jautrūs. Manau, vaikams riboti televiziją reikia dėl to, kad jūs negalite kontroliuoti turinio, transliuojamo per televiziją, jūs nežinote, kas bus įterpta. Geriau parinkti vaikui tikslingas laidas ar koncertus, bet žinokit, kad visada bus reklama.
Atminkite – ne visada tai, kas įdomu – naudinga.
Svarbiausia sukurkite gerą muzikinę aplinką: dainuokite kartu, apsilankykite spektakliuose, koncertuose, atraskite muzikos instrumentus, patys pasigaminkite barškučius ar kitus instrumentus, grokite, šokite pagal muziką, turėkite namuose klasikinės muzikos CD.
Jei vaikutis linkęs muzikuot, jis iškart išsiskiria iš kitų. Ar jo talentas gali būt pastebėtas ir daug vėlesniame amžiuje?
Talentingas vaikas išsiskiria, nors galime ir klysti. Talentas gali pasireikšti vėliau.
Įgimtų muzikinių gabumų iš anksto negalime nustatyti, galime tik nujausti. Tik apie devintuosius gyvenimo metus įgimtas potencialas nusistovi ir lemia vaiko muzikinių gabumų lygį.
Kaip suprasti, ar vaikui tikrai patinka muzika ir jis linkęs muzikuot? O gal tiesiog priklauso nuo amžiaus, kai vaikiukas atranda garsus?
Visiems vaikams patinka muzika. Skirtingo amžiaus vaikai savaip į ją reaguoja: kūdikiai šypsosi, skleidžia garsus, vaikai ploja, tūpčioja, linguoja, kiti atidžiai klausosi. Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje. Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami.
Kokią muziką reiktų rinktis ir duot klausyti vaikui?
Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki – mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų – tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu.
Tuomet vaikas tikrai girdi muziką. Tekstas koncentruoja vaiko dėmesį į kalbą (ji ir taip namuose dažniau skamba), o ne į muziką.
Ar yra būtent lavinimui sukurtų dainelių, melodijų, kur galima įsigyt ir jau vaikui leist muzikuoti?
Taip. Yra. Bet nedaug leidinių. Tėvai patys turi ieškoti ir parinkti, kas jų vaikams tinka. O tai yra labai sudėtinga. Mūsų leidiniai CD formate „Vištytė ir gaidelis“, „Dangus griūva“ - tai bandymas padėti šeimoms.
Remiantis lietuvių tautosaka, atrinktos trumpos dainelės, skanduotės, žaidimai, melodijos. Tai lietuvių liaudies pasaka kitaip: su ilgais muzikiniais intarpais, smagiu instrumentiniu pritarimu.
Rekomenduočiau „Krontos“ leidykloje išleistas knygas: ankstyvosios vaikystės muzikos mokymo programą „Muzikos žaismas“ ar Lolitos Piličiauskaitės-Navickienės knygą „Būsimų mamų dainos“.
