Kiek vaikui naudingas žaidimas? Daug daugiau, nei atrodytų

Kiek vaikui naudingas žaidimas? Daug daugiau, nei atrodytų

07. Apr 2021, 08:00 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Žaidimas yra nepaprastai svarbus vaiko raidai. Tai ne tik būdas įdomiai ir džiaugsmingai praleisti laiką, bet ir natūrali būsena, kai mažasis įgyja žinių apie supantį pasaulį. „Mokymasis žaidžiant tampa malonumu“, – sako Elena Hoicka, vyresnioji ugdymo psichologijos dėstytoja. Taigi, ko gali mūsų vaikai išmokti ir kokius įgūdžius tokiu būdu lavina?

Kai vaikas ryte pabunda, jis yra pasirengęs žaisti. Su džiaugsmu paima savo mylimiausią meškutį, kaladėles ar lėlę. Juk jis nežaidė visą naktį! Per pirmuosius gyvenimo metus mažylio smegenys padidėja trigubai. Susiformuoja nauji nerviniai ryšiai, vaikas nuolat mokosi naujų dalykų ir kaskart įgyja naujos patirties, kad galėtų tinkamai vystytis.

Sulaukę 1 metų mažyliai nori dar daugiau žaisti. Tokiu būdu jie ne tik lavina naujus įgūdžius, bet ir užmezga pirmuosius socialinius santykius. Vis dažniau vaikui reikia kito asmens, kuris padėtų pastatyti aukščiausią bokštą iš kaladėlių ar drauge pasimėtyti kamuoliu.

Remiantis „LEGO® Play Well“ tyrimu, kurio metu buvo apklausta beveik 13 000 tėvų ir vaikų iš devynių šalių, žaidimas pagerina šeimos narių bendravimą ir stiprina tarpusavio santykius. Tai patvirtino net 95 proc. respondentų. Kokie kiti žaidimo privalumai?

Žaidimas padeda pažinti kūną

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis labai intensyviai „dirba“. Nors daiktai krinta iš mažų ir nerangių rankyčių, mažylis gali sutelkti žvilgsnį į tai, kas jį domina. Ilgainiui jis gali pagriebti savo pėdutes, perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, nusispardyti antklodę ar ieškoti šalia esančių žaislų. Tai yra pirmieji bandymai žaisti, kurie puikiai išmoko pažinti savo kūną. Pavyzdžiui, mažylis pastebi, kad viena ranka gali pasiekti toliau, apsiversti ant pilvuko ir kad iš šios pozicijos geriau mato žaislus.

Žaidimas ir motorika

Laikui bėgant chaotiški kūdikio judesiai tampa sąmoningesni. Mažasis nuolat tobulina motoriką, t. y. gebėjimą atlikti visas su judesiu susijusias funkcijas. Šis etapas trunka ilgiausiai. Ne vieną mėnesį mažylis mokosi, kaip paimti, pasukti, purtyti ar paspausti. Pradžioje iššūkiu tampa paimti barškutį. Po kurio laiko jis jau pasirengęs sudėtingesniems judesiams, pvz., paimti guminį kamuolį. Nepastebėsite, kaip vieną dieną jūsų atžala pradės statyti iš kaladėlių. LEGO® DUPLO® kaladėlės puikiai tinka, nes yra dvigubai didesnės nei tradicinės LEGO® kaladėlės, o tai reiškia, kad jos puikiai tinka mažoms rankytėms ir yra saugios vaikams nuo pusantrų metų amžiaus.

Žaidimas stimuliuoja pojūčius

Žaidimas lavina prisilietimo, regos ir klausos pojūčius. Žaislai turėtų būti skirtingų tekstūrų, minkšti ir kieti. Skirtingų formų žaislai padės vaikui geriau ir sąmoningiau pažinti aplinką. Geltoną apvalų rutulį galima palyginti su saule, o raudona kaladėlė yra tokios pat spalvos kaip pomidoras. Kai mažyliui sukaks 18 mėnesių, jis tikrai pradės domėtis gyvūnais. Pamatęs ant kaladėlių pavaizduotus gyvūnus vaikas galės ne tik juos įvardyti, bet ir pamėgdžioti jų balsus. Jei nuo mažens apsupsite mažylį spalvingais žaislais, jis tikrai greičiau išmoks pažinti spalvas.

Žaisk, kad išmoktum

Verta rinktis žaislus su raidėmis ir skaitmenimis, pvz. LEGO® DUPLO® kaladėlių rinkinį „Traukinys su skaitmenimis“. Mažiesiems bus labai smagu pastatyti spalvingą traukinį, o žaisdami jie lengviau išmoks matematikos pagrindų. Jie džiaugsis galėdami pasakyti skaičius nuo 1 iki 9. Taip pat galite sugrupuoti kaladėles, pvz., pagal spalvas – 2 žalias ir 3 mėlynas. Tokiu būdu mažylis greičiau išmoks skirti spalvas. Žaisdami vaikai greičiau išmoksta skaityti ir rašyti, o po kelerių metų – pridėti ir atimti. „Kai vaikai žaisdami mokosi raidžių ar skaitmenų, tai tampa papildoma paskata ir toliau mokytis bei sukuria teigiamą požiūrį į mokymąsi jau suaugus“, – tvirtina psichologė dr. Elena Hoicka.

Žaidimas – būdas valdyti emocijas

Net ir būdamas geriausios nuotaikos, žaidimo metu vaikas susiduria su daugybe iššūkių. Viena kaladėlė neatitinka kitos kaladėlės, tad jis turi pasukti galvą, būti kantrus ir nuspręsti, kurias kaladėles reikia sujungti, kad būtų galima pastatyti, pvz., bokštą. Nors šie iššūkiai gali atrodyti nereikšmingi, mažiems vaikams tai – puikus būdas išmokti valdyti savo emocijas. Iš pradžių jis gali supykti, išmėtyti kaladėles, kurios neatitinka jo statomos konstrukcijos. Tačiau laikui bėgant jie pradeda suprasti, kad pyktis nieko neišsprendžia. Jis vis tiek turės rasti sprendimą. Mažos rankutės įdarbintos, sutelktas dėmesys ir ieškojimas išeities iš padėties. Tai moko vaiką valdyti savo emocijas ir priimti savarankiškus sprendimus. Kai jis pagaliau pastatys norimą bokštą, sėkmė sustiprins jo pasitikėjimą savimi ir savivertę.

„LEGO® Play Well“ tyrime nurodoma, kad aštuoni iš dešimties respondentų mano, jog reguliariai žaidžiantys vaikai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų ir dirba mėgstamą darbą ateityje. Nenuostabu – juk vaikų ugdymo pagrindas ir yra žaidimas.