Iš mamos Reginos laiško:
Norėčiau psichologės paklausti - ar gali mano būsimas vyras (ne vaiko tėvas) patarti, kaip auklėti savo vaiką? Auginu aštuonerių (greit bus devyneri) metų dukrą. Tėtis su ja matosi kas savaitę. Mes pasitariame auklėjimo, auginimo klausimais, nes esame išsiskyrę.
Turiu draugą, su kuriuo ruošiamės tuoktis, tačiau man iškilo dilema, kaip spręsti šiuo atveju vaiko auklėjimo klausimą. Ar aš kaip mama turiu pasakyti ir galutinį žodį tarti, ar būsimas vyras gali patarti mano dukrai, drausti jai kažką ar pabarti. Bijau, kad dukra pasakys - tu man ne tėtis.
Dukra su juo kol kas sutaria puikiai, tačiau ji prie jo nesimeilina, nežaidžia taip, kaip su tikru tėčiu. Draugas su vaikais puikiai sutaria, nes pats turi šiek tiek vyresnio amžiaus dukrą, su kuria matosi labai retai, nes ji su mama gyvena užsienyje. Kaip pasielgti šiuo atveju - ar gali lyg ir svetimas dukrai žmogus prisidėti auklėjimo klausimais? Mama Regina
Konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:
Auginant vaiką šeimoje, kai šeimos asmenų yra šiek tiek daugiau nei paprastai, labai svarbu, kad tiek vaikui, tiek patiems šeimos nariams būtų aiškus supratimas, kokius vaidmenis ir kokią įtaką kiekvienas turi.
Sveikintinas dalykas, kad vaiko auklėjimu noriai užsiima abu biologiniai tėvai ir kad ryšys yra palaikomas. Dėl to manau, kad visiems turėtų būti aišku, kad pagrindinį tėvų vaidmenį turi atlikt būtent biologiniai tėvai, kartu tartis dėl vaiko auklėjimo, ateities ir t.t.
Šalia esantys žmonės vis dėlto turi prisiimt atsakomybę auklėjant, jų nuomonė labiau patariamojo pobūdžio, tačiau taip pat yra labai svarbi.
Kitas svarbus dalykas - tai naujo žmogaus į šeimą priėmimas, dėl to labai svarbūs keli dalykai:
- Pagarba. Nežeminkit, nebarkite, nekritikuokite savo vaiko ar sutuoktinio kito akivaizdoje. Kad ir kas būtų, viską išsiaiškinkite tik dviese.
- Saugumas. Tai, kad būsimas vyras kažkada taps esamu vyru, o kažkada galbūt atsiras ir broliukas/ sesutė - nieko nekeičia. Mergaitė yra labai mylima ir pati mylimiausia.
- Atsakomybė. Leiskit būsimam vyrui prisiimti atsakomybę rūpintis mergaite.
- Adekvatus elgesys. Nenuolaidžiaukite ir nelepinkite nei vieno, nei kito. Turi būti aiškios ribos bendravime ir jos negali būti peržengtos.
Šie atsakymai gana abstraktūs, nes kokios tos ribos, kur jos baigiasi, turite nuspręsti tik Jūs. Kiek atsakomybės leistite prisiimti savo partneriui, taip pat turit nuspręsti Jūs. Reikia nepamiršti, kad galbūt kažkada Jūsų vyro gyvenime atsiras, o gal jau yra kita moteris, kiek leistumėt jai auklėt savo vaiką?
Vika Aniulienė
{smallpic:logo}
