Išgirdus terminą „pasakų terapija“, taip ir norisi greičiau paprašyti: prašau ir mane išgydyti pasakomis. Ir šiame prašyme nėra nieko nuostabaus.
Kas yra PASAKA? Tai slapčiausios, giluminės žinios apie žmogų, apie jį supantį pasaulį, apie tarpusavio santykius, apie dvasines ir dorovines vertybes. Ir, be abejo, šios žinios gydo, nuteikia išgyvenimui.
Pasakų terapija susijusi su pasakos įvykių suvokimu ir jų sąryšiu su realaus gyvenimo situacijomis. Bet kurios pasakos centre slypi stresinė situacija, iš kurios pagrindinis veikėjas kažkokiu būdu išsisuka. Susitvarkęs su šia situacija pagrindinis veikėjas įgyja išminties, žinių, gauna svarbių gyvenimo pamokų, mokosi priimti pagalbą ir padėti kitiems, mokosi susipažinti, mokosi pažinti žmones ir daug kitų dalykų.
Išmokus suvokti prasmes, kurios glūdi pasakų siužetuose, galima realiai papildyti savo gyvenimiškų situacijų „sprendimų banką“. Vienas pasakų terapeutas kažkada pasakė, kad per pasakas mes gauname žinių apie pasaulį, apie nepaprastus žmonių tarpusavio santykius, apie problemas ir kliūtis, iškylančias mūsų gyvenime. Per pasakas mes mokomės įveikti kliūtis, surasti išeitį iš sudėtingų situacijų, mokomės pasitikėti savimi, tikėti gerumo, meilės ir teisingumo jėga.
Pasakų terapija turi galimybę suaktyvinti žmogaus resursus ir potencialą. Kaip? Pasakos centre – stresinė situacija ir pagrindinis veikėjas, ant kurio užgriūna kalnas įvairių išbandymų. Įveikdamas visas kliūtis veikėjas tampa stipresnis, išmintingesnis. Skaitydami pasaką, detektyvą arba romaną, žiūrėdami filmą, animacinį filmuką ar spektaklį, mes laikinai „tampame“ pagrindiniu veikėju.
Išleisdami savo veikėją į kelią, sudarydami jam įvairių kliūčių, mes atliekame mąstymo veiksmus, kurie atspindi mūsų vidinį gyvenimą. Tuo metu, kai mūsų pasakos veikėjas bando įveikti kliūtis, mes nematomu būdu treniruojamės patys įveikti kliūtis, iškylančias mūsų gyvenimo kelyje. Paprasčiausiai visa „treniruotė“ vyksta pasakoje: jūs – pasakos veikėjas, gyvenimo problemos – pasakų pavojingi veikėjai, situacijos, nenumatyti blogio burtai ir gerasis stebuklas.
Veikėjas, su kuriuo jūs laikinai susitapatinote, kovodamas su sunkumais, pripildo jus jėgų, tikėjimo savimi, tikėjimo pergale. Susitapatinęs su pagrindiniu veikėju, jūs žiūrite į save tarsi iš šalies. Bandydami suprasti, kas stumia pagrindinį veikėją į priekį, kokie tikrieji motyvai slepiasi už jo poelgių, kodėl jis vienoje situacijose elgiasi vienaip, o kitose kitaip, jūs gaunate informaciją apie save.
Kai žmogus tiesiogiai bando pažvelgti į savo vidinį pasaulį, į savo pasąmonę, suveikia apsauginiai mechanizmai, neleidžiantys to padaryti. Todėl savęs pažinimo procesas vyksta švelniau, jaukiau, kada pats save suvoki per pasakos veikėją ir jo poelgius.
Pasakų kūrimo dirbtuvės „Permainų vėjas“ autorė, psichologė
Viktorija Grigorjeva
