Kas aš būčiau, jei neturėčiau jūsų?

Kas aš būčiau, jei neturėčiau jūsų?

Ką aš veikčiau, jei jūs nebūtumėt šalia manęs?

Apie ką aš kasdieną galvočiau, jei ne apie jus?

Ir kuo aš rūpinčiausi, jei ne jumis?

Kas man ryte paglostytų veidą?

Kas man papasakotų savo džiaugsmus ir vaikiškas bėdeles?

Atsakymo į šiuos klausimus negaliu atsakyti nei aš, manau, nei jūs.

Jūs, mano mažieji saulės spindulėliai... Jūs mane šildote savo tyromis akytėmis. Jūs mane glostote savo švelniai putliomis rankytėmis. Jūs mane džiuginat savo nepaliaujamu čiauškėjimu.

Kaip gera matyti jus drauge žaidžiančius. Kaip gera jus matyti besipešančius dėl to paties žaisliuko. Kaip gera girdėti, kaip jūs bendraujat vienas su kitu.

Ugne, žiežirbėle, tu mūsų... Tu tokia maža ir kartu tokia didelė. Tu man padedi ar bent stengiesi padėti. Nori viską daryti drauge su manim. Tu stengiesi broliukui būti ne tik sesytė, bet ir auklė, mokytoja, draugė... Ačiū tau už tai, kad tu į šį pasaulį atėjai, kai man tavęs labai reikėjo.  Mes galėjome augti ir tobulėti kartu.

Augustai, mylimukai... Tu mūsų pagranduk... Kas man primintų tą primirštą laukimo nerimą, tas bemieges naktis, jei ne tu.. Gimei tada, kai medžiai metė lapus, kai žemę kando pirmos rudeninės šalnos. Bet man nebuvo nei šalta, nei niūru, nes aš laukiau tavęs.

Ir tas laikas taip bėga, šuoliais šuoliuoja. Ugnute, tu dar tokia maža, o jau ir į mokyklą vesti reikia. Atrodo, dar taip neseniai aš pati namo parnešdavau rašalu išteptus sąsiuvinius. O dabar taip neši tu man.

Augustai, atrodo tik prieš keletą mėnesių tave tik nešiojau ant rankų. O dabar jau tu nori žengti pats.

Laikas skuba, jūs augat, bet mano širdyje liksit mano mažyliais visada.

Aš jus begalo MYLIU..

Jus mylinti mama

Mamos ir/ar tėčio laiškas savo nuostabiausiam turtui-vaikui