Kartais būna ir paprastų dienų...

Gražus sekmadienio vakaras. Širdyje gera ir ramu. Atsiverčiu tuščią popieriaus lapą ir... nė vieno žodelio negaliu išspausti. Viskas taip paprasta. Minčių jokių. Ramuma.

Atsigulu prie vyro. (Šis iš karto apglėbia pilvelį. Miela.)

Pasakyk kokių nors minčių.

MmmmmMMm.

Man reikia už kažko užsikabinti.

MmmmmMMm

Noriu parašyti, nežinau ką. Pasakyk ką nors, gal gims mintis.

AmMmm...

Jis net neklausia kam, kodėl, kur, apie ką rašyt (jo vietoje aš būčiau iškamantinėjusi iki menkiausių smulkmenų). Viskas aišku – šiandien be minčių abudu. Gulim. Tyla. Aš apie nieką daugiau negalvoju, tik apie lauktuves. Atsistoju. Taip ir parašysiu. Apie tai, kad kartais būna ir paprastų dienų.

Lapkričio 13 diena (penktadienis)

Paroda „Vaikų šalis“. Man atrodo, geresnė paroda būna „Vaikutyje“ arba „Kotrynoje“, arba dar kur nors. Bet kad negrįžčiau tuščiomis, nupirkau lauktuvių Mažyliui vilnonę antklodę.

Šeštadienis

Pilvinuką pavyko anksčiau parnešti iš paskaitų. Rodos, užskaitys bakalauro dalyką. Porą savaitgalių nusimato laisvų. Gaminau žemaičių blynus – pavyko plytos. Vyras patenkintas – nemėgsta, o būtų mane nuliūdinęs, jei nevalgytų, kai visą pavakarę plušau. Teko iškepti vištienos!

Sekmadienis

Susirgo mūsų katinėlis.

Dieną buvau keturmetės dukterėčios koncerte. Vau. Čia tai geros emocijos. Peržiūrint filmuotą medžiagą pastebėjau, kad esu nebloga meška, bet ilgai apie tai negalvojau. Nuotaika nesugedo.

Vyras pagamino skanutėlių kepsniukų.

Veterinaras pasakė šiurpių naujienų, susijusių su kaspinuočiais. Tikras stresas. Bemiegė naktis. Bijau tų gyvačių ... labiau nei gimdymo.

Beprotiškai skauda blauzdas.

Pirmadienis

Išmėginu specialias kojines. Įdomu, kaip bus naktį su tomis kojomis. Į mokyklą atėjo 9 auklėtiniai iš 22. Kitose klasėse situacija panaši: serga po 8 – 17 vaikų. Ketinu pradėti madą – kaukių nešiojimą.

Dienos bėga paprastai – be stebuklingų pakylėjimų, gražiausių minčių, keistų nėštukiškų išgyvenimų.

P.S. tik lauktuvės nepaprastos...

Neštukė Evelina (pypse)