Beveik kiekvieno mažylio gyvenime ateina metas, kai iš jo girdime bene vieną ir tą patį žodį – DAR. Padainavot dainelę – dar. Pasekėt pasaką - dar. Ir nori jie tada dažniausiai vienos ir tos pačios pasakos ar dainos. Kodėl vaikams taip reikalingi atsikartojimai?
Smagi dainelė, įtraukiantis žaidimas ar pasaka prieš miegą – kiekviena šeima turi savo mažytes tradicijas, kurių laukia ir vaikai, o ir mes suaugę. Juk net ir labai sunkią dieną, pavargus nuo visų rūpesčių tampa gera vien nuo minties, kad atėjus laikui, sukrisime su savo vaikais į lovą ar sofą ir skaitysime pasakas.
Bet štai vieną dieną paaiškėja, jog skaityti reikia vieną ir tą pačią pasaką kelis kartus.
Atsikartojimuose mažylis ieško nusiraminimo ir saugumo
"Maždaug pusantrų metų vaikučiui pradėjus skaityti pasaką, jis sako "dar". Kai skaitome antrą kartą pasaką, jis dar su didesniu entuziazmu sako "dar". Mes dar skaitome, bet su mažesniu entuziazmu, nei vaikutis paprašė. Atsikartojimai reikalingi visiems vaikams. Nuo pusantrų metų iki mokyklos vaikams dažnai reikia ką nors pakartoti. Suaugusius tai erzina. Bet kai žinosime, kam tai vaikučiui reikalinga, mes nepyksime ir skaitysime pasaką ar dainuosime tą pačią dainelę daugybę kartų", - pasakojo medicinos psichologė Lina Štaupienė.
Dažniausia tėveliai puola siūlyti vaikui kitas pasakas, teigdami, jog tą jis moka mintinai arba tiesiog atsisakydami skaityti vėl ir vėl tą pačią pasaką. Bet ne visada tai yra tikrai gera mintis. Mat jei mažylis prašo tos pasakos ar dainelės, reiškia jam jos reikia. Kodėl?
"Kadangi vaikutis moka pasaką mintinai, jam tai suteikia dar daugiau malonumo ir saugumo. Jo žodynas turtingėja, tampa spalvingesnė tartis. Todėl jei jis prašo vienos ir tos pačios pasakos, neatsisakykime paskaityti dar ir dar, nes su ja jis jaučiasi maloniai ir saugiai", - paaiškino L.Štaupienė.
Nebijokite improvizuoti
Ką mes galėtume padaryti, kad būtų mums, tėvams, lengviau? Ogi tą pačią pasaką improvizuoti, tarkim, jei nykštukas pasakoje dėvi raudoną kepuraitę, jis šįkart gali dėvėti žalią. O kaip ta žalia atrodo - kaip žolytė ar lapelis. Anot psichologės, mes, tėvai, patys turėtume skatinti vaiko kūrybiškumą, toje pačioje pasakoje improvizuodami - ir patiems smagu, ir vaikučiui malonu.
Tiesa, šiai improvizacija vėlgi kelią gali užkirsti jūsų mažylis, kuris tikrai moka pasaką mintinai ir pareikalauja, jog ji būtų atkratojama žodis žodin tiksliai kaip parašyta – tuomet lieka viena išeitis. Ir ji, pasak spcialistų, yra puiki šių laikų galimybė, kuria mes tiesiog privalome pasinaudoti. Ogi pasiklausti įrašytų pasakų kompaktinėje plokštelėje.
Šiais laikais tėvai, daug prisiskaitę apie atsakingą tėvystę, išgirdę tokį pasiūlymą lengvai sunerimstame: o ar aš, paleidęs pasakos įrašą, būsiu geras ir atsakingas tėvas?
Pasak psichologės, vaikas gali jaustis lygiai taip pat maloniai ir gerai, išklausęs, pavyzdžiui, du kartus tėčio skaitomą pasaką, du kartus mamos ir tris kartus iš kompaktinės plokštelės.
Įprastai tokios situacijos atorodo labai lengvos, kol jos neužklumpa mūsų pačių. Na o kai užklups ir perskaičius pasakėlę girdėsite vis tą patį prašymą: noriu dar...ir dar ir dar, atminkite, kad vaikas jūsų neerzina. Jis ieško saugumo ir nusiraminimo. O kad išsaugotumėte ir savąją ramybę – pasitelkite pagalbą. Tuomet net ir nepastebėsite, kai šiam periodui ateis natūrali pabaiga
