Tėvams kartais kelia nerimą, kai jų mažylis užuot žaidęs su kitais vaikais, mėgsta užsiimti vienas pats arba stebėti žaidžiančius vaikus per atstumą. Gražiose TV reklamose ar filmuose galima išvysti besišypsančius ir kartu draugiškai žaidžiančius vaikus. Tačiau realiame gyvenime tėvams neretai tenka pastebėti savo mažylius vienus žaidžiančius smėlio dėžėje atokiau nuo kitų vaikų. Kodėl taip elgiasi maži vaikai? Ar verta dėl to nerimauti?
Tam tikrame amžiuje – toks vaikų elgesys yra normalus. Greičiau jau reklamos vaizdeliuose matomi draugiškai žaidžiantys vaikai kuria klaidingą įspūdį. Vos tik maži vaikai pradeda žaisti, jie tai daro vieni ir tik labai retai – kartu su kitais vaikais. Tokia yra žmogaus socialinės raidos prigimtis.
Paralelinis žaidimas
Pirmieji žaidimai, kuriuos ima žaisti maždaug 18 mėnesių sulaukę vaikai, yra manipuliaciniai: mažyliai stumdo, rikiuoja, sukioja įvairius daiktus ar žaisliukus, mėgindami juos pritaikyti, įdėti, įsukti ir pan. Tokia veikla padeda vaikams išmokti kontroliuoti bei valdyti juos supančią aplinką ir daiktus. Šiame etape, kuris trunka maždaug, kol mažyliui sueina 2 metai, vaikai mokosi žaisti ir jie tai daro dažniausiai vieni. Mažiems vaikams patinka čiupinėti, tyrinėti įvairius daiktus, tačiau žaidimui ir bendradarbiavimui su kitais vaikais jie dar nėra pasirengę.
Sulaukę trejų metų, mažyliai įžengia į naują, taip vadinamą, paralelinio žaidimo etapą. Kas tai yra? Tėvai pastebi, kad tokio amžiaus vaikai, nors ir sėdėdami šalia kitų vaikų, žaidžia atskirai. Mažyliai vienas kitą atidžiai tyrinėja, kartais kopijuoja, tačiau tarpusavyje nebendrauja. Tik sulaukę ketvirtojo gimtadienio vaikai tampa socialiai aktyvūs ir pradeda bendrauti, bendradarbiauti su kitais vaikais.
Nereikia tikėtis, kad keturmečiai su bendraamžiais ims gražiai žaisti kartu – šiame naujame vaiko raidos etape, kai jis mokosi bendravimo įgūdžių, gali pasitaikyti visko: ir konfliktų, ir „užgrobtų“ žaislų, ir ašarų. Dėl to nereikėtų jaudintis – tokios situacijos būdingos ir naudingos vaiko socialinei raidai.
Mažylis, kuris kol kas pažįsta tik savo tėvus, senelius ir keletą kitų artimų žmonių, tik pradeda susipažinti su kitais bendraamžiais ar aplinkiniais ir mokosi bendravimo su jais taisyklių. Jie turi sužinoti ir išmokti, kokių bendravimo normų privalu laikytis: pavyzdžiui, kad negalima imti svetimų žaislų, griauti kito vaiko pastatytos smėlio pilies ar kaladėlių bokšto. Padėti savo mažyliui žengti pirmuosius socializacijos žingsnius, išmokyti bendravimo su kitais žmonėmis taisyklių – tėvų pareiga.
Kaip padėti vaikui lavinti socialinius įgūdžius?
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip paskatinti savo mažylį žaisti ir bendrauti su bendraamžiais, tačiau suglumsta ir nežino, kaip elgtis, kai tarp vaikų įsižiebia pirmasis konfliktas. Jei mažylis dar nėra nusiteikęs ir pasirengęs bendrauti ir žaisti su kitais vaikais, tėvai neturėtų jo versti to daryti. Prievarta ir spaudimas gali padaryti mažyliui daugiau žalos, nei naudos.
Iš pradžių vertėtų mažyliui parodyti, kad žaidimas kartu su kitais vaikais – tai smagus ir linksmas užsiėmimas. Pavyzdžiui, kartu konstruodami LEGO DUPLO traukinukų rinkinį iš spalvotų kaladėlių ir bėgių vaikai gali sukonstruoti šaunią trasą traukiniams, o žaisdami su mini figūrėlėmis – gali sukurti įvairių žaidimo scenarijų. Vienas mažylis galės būti mašinistas, kitas – keleivis – taip vaikai natūraliai įsitrauks į žaidimą vaidmenimis.
Ką daryti, jei kyla konfliktas? Pavyzdžiui, abu mažyliai nori būti traukinio mašinistais? Tokiose situacijose pirmiausia reikėtų vaikams leisti patiems rasti nesutarimo sprendimą – gal jiems pavyks draugiškai sutarti. Jei ne, į konfliktą turėtų įsikišti tėvai. Pirmiausia vaikų reikėtų ramiai paklausti, kas nutiko. Išanalizavus situaciją, mažyliams reikėtų išaiškinti konflikto priežastį ir pasiūlyti galimą sprendimą. Pavyzdžiui, jei abu vaikai nori būti DUPLO traukinuko mašinistais, gal pavyks juos įtikinti, jais būti pakaitomis? Kas bus pirmasis – galima traukti burtus: paslėpkite vienoje rankoje kaladėlę, ir vaikas, kuris atspės kurioje ji slepiasi – galės pirmasis pabūti traukinuko mašinistu.
Visuomet parodykime ir patarkime vaikams, kaip galima draugišku būdu išspręsti kilusius konfliktus ir ginčus. Kitą kartą žaisdami su savo bendraamžiais jie greičiau ras taikų sprendimą savarankiškai.
