Dukrai Vanesai gruodį bus 4 metukai, ji jau pernai lankė darželį, tada dar nebuvo 3 metų. Pakliuvo į didesnių vaikučių grupę, maždaug 1-2 metų skirtumas. Buvo visko – ir ašarų, ir juoko.
Būdavo, išeinu, palieku ja verkiančią ir pačiai skruostu bėga ašara...Bet pripratome, aišku, būna ir dabar, kad atsikėlus ryte sako ,,nenoriu į darželį", bet tada stengiamės sakyti, jei neisi – negausi to ar ano.
Buvo baisiausia su pietų miegeliu, nes nuo 1 metų niekaip neužmigdavo, bet darzelyje visada miegodavo, tik vakare sunkiau – anksčiau niekaip neužmiega ir taip lovoj vartosi iki 23-24 val., o ryte keliames pries 8 val., papusryčiauja ir keliaujam,.
Mes neimame pusryčių – šiek tiek pigiau ir ilgiau pamiega, be to, sakyčiau, yra išranki, nes košyčių ji tikrai nevalgytų darželyje, tai kam be reikalo kelt anksčiau ir kankint vaika, aišku, nekalbu apie tėvus, kurie dirba (aš nedirbu, tik vyras). Su dukryte problemų kaip ir neturim:).
Sūnui Erikui liepą suėjo 2 m. ir jau lankome darželį, rugpjūtį kelias dienas buvom po porą valandų kartu, pabuvom ir tiek ,bet paskui mane sekiojo, paskui apsirgome, tai atėjome tik į rugsėjo 1-osios šventę.
Visą savaitę lankėme, bet būdavo iki pietų, pavalgydavo apie 12 val. ir pasiimdavom, išsiskiriant būdavo ašarų, bet labai mažai.
{smallpic:1}
Šią savaitę auklėtoja sako gal jau palikti visai dienai, tad nuo antradienio būna visą dieną, sakė – jokių problemų su juo nėra, tikras šaunuolis, pats valgo, žaidžia. O buvo iš pradžių, kad nei vaikų, nei auklėtojų neprisileisdavo, kamputy žaidė.
Sauskelnes dedame tik miegui, tai auklėtoja pirmą dieną pamiršo uždėt ir miegodamas prisišlapino – pabudo su ašarom, dabar kiekvieną dieną jau uždeda:)
Vakar buvo smagu žiūrėt į vaiką, kai namie jau kopijavo kitus vaikus, sako „lelia“, užsidėjo rankytes ant akyčių ir verkšlena, tai supratome, kad kiti vaikai verkė. Labai domisi viskuo, vis klausia, kas čia yra, aisku, dar sava kalba, bet suprantam.
Žino darželyje savo puoduka, kėdutę, spintelę, nes visur yra katytės paveiksliukas užklijuotas. Labai džiaugiuosi, kad tiek sūnaus, tiek dukros auklėtojos dėmesingos, mylinčios vaikučius, vaikus perrengia, dukra būna sušukuota.
Vaikus į darželį leidžiame ne dėl to, kad daugiau laiko sau skirtume, bet kad vaikas tobulintųsi, kad taisyklingai mokėtų šaukštą laikyt, pieštuką, bendrautų su vaikais, dalintųsi žaislais.
Aišku, du vaikus leidžiant į darželį jau nemažai reikia mokėti pinigėlių, bet ko tik nepadarytum dėl vaikų gerovės ir geresnio gyvenimo. Pastebėjau, kad ir mums daugiau laiko atsirado, kadangi gyvename name, tai darbų visada yra:)
Tai tokia mūsų darželio ir šeimos istorija.
Eriko ir Vanesos mama Alina
Mano nuomone, jei mama pati nedirba, turėtų vaiką auginti pati, aišku, jeigu pinigų yra, kodėl gi ne, laiko daug lieka...Aš šį rudenį dar neleidau vaiko į darželį, nes kol esu namuose, pati auginu dukrą, paranojiškai bijau, kad ja nepasirūpins, taip, kaip mama. Dėl tos priežasties ir neleidau, be to, ji dar ir mažytė, tik 1,7 m.