Pastaraisiais metais tėvo vaidmuo vaiko auklėjime labai išaugo. Įvairūs tyrimai liudija, jog vaiko priežiūroje tėčiai perpus mažiau įsitraukę nei mamos, ir tai trečdaliu daugiau prieš 30 metų. O priežastimi galėtų būti pačių tėčių nenoras trukdyti mamoms prižiūrėti vaiką, o ir pačių moterų-mamų užbrėžta riba. Kodėl taip vyksta?
Moterys vienareikšmiškai nori, kad vyrai daugiau dalyvautų šeimos gyvenime, vaikų auklėjime, tačiau tuo pačiu, o kartais ir instinktyviai pozicionuoja save kaip vienintelį kompetetingą asmenį šiame procese. Būna situacijų, kai tėčiui nėra kada parodyti, ką jis sugeba ir ką jis gali prižiūrint vaiką, nes pati mama nesąmoningai sudėlioja kliūtis, manydama, kad vaikas - tai jos "nuosavybė" ir ji geriau žino, kaip jį prižiūrėti.
Apie tai pasakoja latvių psichologė Maja Zvilna.
Vaiko priežiūra - ką tai reiškia?
Vaiko priežiūra - esminė tėvų funkcija, kurią charakterizuoja atsakomybė už vaiko auklėjimą, priežiūrą, palaikymą/paramą ir gydymą. Tėvui reikia dalintis su savo gyvenimo partnere atsakomybėmis ir pramogomis, reikia suprasti vaiką ir susidoroti su kasdienine rutina, kuri susijusi su vaiko priežiūra. Negalima sakyti, jog auklėja ir prižiūri vaiką mama, o tėtis tik padeda.
Kodėl tėčiai nesižavi ir per daug neįsitraukia į vaiko priežiūrą?
Netolimoje praeityje tėvo vaidmuo buvo susijęs su šeimos maitintojo vaidmenimi. Tėvas buvo šeimos galva, žmogus, kuris priimdavo svarbius sprendimus, vadovavo, tačiau vaiko priežiūra rūpinosi tik mamos. Šiomis dienomis viskas pasikeitė, tėčio vaidmuo išaugo vaikų priežiūroje, leidžiant laiką, pramogaujant ir leidžiantis į emocinį kontaktą su vaiku.
Kita priežastis - dažnai visuomenėje tikima, kad tėčiai nėra sukurti rūpintis vaikais, nes mamos geriausiai žino, ką daryti, nes jiems sunku suprasti emocinius signalus, kuriuos siunčia kūdikis. Bet mokslininkai padarė išvadą, kad nėra biologiškai nulemto skirtumo pagal lytį, tad nėra jokios priežasties manyti, kad tėvai mažiau emociški ir mažiau reaguoja į vaiko poreikius. Žinoma, yra įvairių tėvai, tačiau akivaizdu, kad visi tėčiai galėtų išmokti suprasti vaiko siunčiamus kūno signalus ir į juos atsakyti. Visko galime išmokti, praleidžiant daugiau aiko su vaiku.
Tėtis gali neįsitraukti į mažylio priežiūrą dėl savo gyvenimo patirties. Jo šeimoje galbūt tėvai buvo paskirstę, kur moteriškos ir vyriškos pareigos, ir jis paprasčiausiai nežino, kaip gali būti kitaip.
Tėtis nori įsitraukti, tačiau mama neleidžia
Būna, kad tėtis nori dalyvauti vaiko priežiūroje (skalbti drabužėlius, maitinti vaiką, keisti sauskelnes), žaisti su vaiku, pasivaikščioti. Jis nori būti visuomet šalia, tačiau kartais mamos būna taip įsitraukusios į šią rolę, jog tėčiui belieka tik atsitraukti.
Rekomendacija mamoms
Ką daryti, kad per daug nekontroliuotumėte ir nedarytumėte visko pati?
- Pasitikėk! Tėtis sugeba pasirūpinti vaiku ir be tavęs.
- Nekontroliuok! Tėtis supratingas, todėl nėra būtinybės nuolat jo kontroliuoti skambučiais, ar rado kelią į zooparką, ar pavalgydino vaiką ir pan.
- Padėkok už tai, ką abu nuveikė ir nesikabinkėk prie smulkmenų.
- Kad tau būtų ramiau, jog tėčiai irgi sugeba pasirūpinti vaikais, pažvelk, kaip kiti tėčiai su jais užsiima - žaidimo aikštelėse, kieme, belaukiant gydytojo eilėje ir pan.
