Dažnam tėveliui tenka susidurti su staiga pratrūkusiu vaiko pykčiu, kumščiukų daužymu ar net agresyviu mažųjų elgesiu. Kodėl taip atsitinka ir kaip reikėtų teisingai pasielgti tokioje situacijoje, Mamyčių klubui pasakoja psichologė Rasa Bieliauskaitė.
Vaikučiai, kaip ir suaugusieji, turi pykčio emociją. Pasak psichologės dr. Rasos Bieliauskaitės, pyktis yra labai svarbus ir naudingas dalykas. Kuo? O gi jis apsaugo mūsų erdvę, poreikius, mūsų savigarbą.
Vaikučiai (net ir naujagimiai) natūraliai jaučia pyktį, kai nepatenkinami jų poreikiai. Tačiau mokėdami pyktį jie dažnai nemoka to pykčio išreikšti tinkamu būdu.
Visgi ne kiekvieną netinkamą mažylio elgesį jau galima traktuoti kaip pyktį ar agresiją. Pavyzdžiui, kalbant apie dvimečių agresiją, jie dar yra pažinimo stadijoje. Jis gali kasti kitam vaikui, nes pasaulį pažįsta per savo pojūčius. Žinoma, tėveliai ar darželio auklėtoja turi sustabdyti tokį vaikučio elgesį.
„Dažna tėvelių klaida – tėvai per daug kalba ir moralizuoja, kad paaiškintų, tarkim, dvimečiui, kad taip daugiau nedarytų, nes kitam skauda ir pan. Tai beprasmis procesas, nes tokio amžiaus vaikutis dar to nesupranta“, – tikino „Namų darželio“ darželio vadovė Audronė Kancė.
Kai vaiko elgesys tampa sąmoningesnis, kalbėtis ir paaiškinti jam galima gerokai daugiau. Tačiau ne mažiau svarbu paanalizuoti, kodėl jis taip elgiasi.
Jau trimečio agresija būna sąmoningesnė. Tad tėveliai turėtų labai sekti savo elgesį, nes vaikai kaip veidrodukai – kokias emocijas „sugeria“, tą ir atspindi. Jei mažylis patiria agresiją ir baimę, tuomet visus savo neramumus agresijos forma perkelia į kitus daiktus, į žmones.
Specialistai pataria tėveliams jokiu būdu nedrausti vaikui pykti, o išmokyti pyktį reikšti tinkamu būdu. Reikia paaiškinti vaikučiui: „Jei tu pyksi, negali mušti kito, negali daužyti langų, bet tu gali šaukti, gali rėkti, gali trypti, net daužyti kai kuriuos daiktus“. Pasak psichologės, pyktis – tai toks jausmas, kuris reikalauja fizinės raiškos.
Dar vienas momentas – daug kas priklauso nuo to, kaip pyksta patys tėveliai. Ar jie šaukia ir rėkia kaip maži vaikai, ar jie moka pasakyti „aš supykau ant tavęs“. Idealus suaugusio pykčio išreiškimas – pasakyti tai žodžiais: „aš pykstu, kai tu taip elgiesi“. Girdėdami tai vaikutis po truputį turi mokytis pyktį išreikšti žodžiais.
Žinoma, šeimoje turi galioti aiškiai apibrėžtos taisyklės visur ir visada. Pavyzdžiui, negali būti taip, kad kažko negalima namie, o svečiuose gali elgtis kaip tinkamas, ar atvirkščiai. Tėveliai, būdami autoritetu ir pavyzdžiu savo atžalai, turi elgtis nuosaikiai ir sistemingai.
Mamyčių klubas
😃
mažylis😀
Kaip įdėmiai žiūri mažylis ar mažylė 😀 🌷
Mano dukrai ruoj 10menesiu, o pykt moka ogo kaip 😀 Kartais analizuoju, nejaugi istikro taip pykti rodyt ismoko is manes? Tikriausiai. Nors kandziotis as jos nemokiau, ta aiskinu dantuku dygimu ir didesniu irzulmu, taciau kai ji nori lipti laiptais, o niekas iki ju nenuveda ir nepadeda uzlipt parodo, ko yra verta😃DDD pradeda rekt piktai ir negavus ko nori-gailiai verkt... Ka jau ka, o asaromis manipuliuot moka tobulai 😃DDDDDD
musu suneliuj jau pusantru metuku,bet pykti moka kaip tikras vyras,jei ko negauna kai nori tai trenkia su kmsciuku i stala ir cypia.Taip bandydamas issireikalauti ir kad butu ispildytas noras.Paaiskinimas,kad negalima dar sunkei suvokiamas,tai kartais tenka ilgokai kenteti oziuka kol ji isvejam laukan.Bet jei kartais nusileidi jam ir ispildai nora tai jis gudruolis kita karta jau zino kaip savo pasiekti.
Musu neduciui metai ir trys menesiai,bet jau pykti
moka kaip didelis,jei ko nors negauna tai iskart pradeda
isterikuoti,atrodo ir nelepinom,bet vistiek is kazkur atsirado tas iprotis.kai paimi ant ranku tai nori er veida trenkt.
Mano sesės mergytė,jai metukai ir keturi mėnesei, savo pykti išleidžia, kandžiodamasi, kanda kur papuola ir kam papuola. Kaip tokį jos pykti suvaldyti ir kaip paaiškinti kad negalima?
Labai geri patarimai, pati auginu dukryte kuriai balandi 2metukai bus, ir su jos pykciu,agresija labai daznai susiduriame..pradeda mustis,metyt daiktus,ir visada atsigulus ant grindu verkia, kur cia verkia jau labiau rekia,saukia,nei verkia...daznai nekreipiu demesio,galvoju kad pasinervuos ir praeis,bet kartais jau neistveriu ir subaudziu idedu i lovyte ir pati nueinu i kita kambari..kai apsiramina griztu pas ja..net nezinau,kaip reikia toki vaika isaukleti,kad nerodytu savo tokios agresijos ir isterijos.. ☹
labai reikalingi patarimaj 😀
Labai reikalingi patarimai. Daug pykčio vaikuose. Turime nuo pat gimimo mokyti vaikus, ir aišku pačios, kaip tvarkytis su savo jausmais
Pabandykit duoti paplešyti laikraščio, oj kaip padeda. mano panykei 2 m ir taip jau keli mėnesiai, kai tik supyksta labai, tada vaidinu kad aš ir pikta ir plėšau laikrašti, ji prisijungia ir tas pyktis virsta juoku ir nauja užduotimi, tada puolam rinkt, šluot, taip pykčių nebebūna.
Taip vienam darželyje mano krikštasūni auklėjo, nes pikčiurniukas būdavo...
vaiku elgesyje ir zaidimuose atsispindi ne tik tevu,bet ir aukletoju ir mokytoju gestai ,megziojimas vieno ar kito veiksmo
Mūsų Matukui metai ir du mėnesiai, o ožius rodo kaip didelis😀 Ir pykti labai moka, ir parėkti. Paimtas ant rankų, kartais bando pliaukšėti per veidą, nors ir nebūna piktas
Suneliui dar tik 1 metukai ir 1 menuo, bet jau rodo savo charakteri😀 manau labai svarbu, kad abu tevai tarpusavyj susitartu, kas galima vaikui, o kas ne.
reiktu ir apie vyresnius pakalbeti kokiu 4,5 metu vaikus jie lygtai ir supranta bet nieko negirdi.Sakai tipo klauso uzsisuki o jis savo,nezinau prarandu kantrybe nenori nei brolio vezime pasupt jis nori tada kai as ji kalbinu tada ir jam reik o kai man reik ka nors padaryt jokios pagslbos arba daro nesavo rankom.
manoji 1,3 m bet irgi jau moka gerai pykti, spygauja, bando musti su rankyte jei kas nors nepatinka ar ne taip vyksta kaip ji nori, kartais juokinga, bet kartais graudu kai pagalvoji kas bus toliau jei neiseis isaiskinti kaip reikia elgtis.
Tikrai,kad labai daug kas priklauso nuo teveliu tarpusavio santykiu....
esu girdejusi, kad vaikui zinoma vyresniam, liepiama pykti nupiesti, tai irgi labai padeda.
o mūsų močiutė supratinga,jei jau tėveliai neleidžia ,vadinasi taip turi būti,sako jie geriau žino 😀
mus oziai aplanko, tada ir rekia, ir bando kristi, bet bando to isvengti. dazniausiai, kai pradeda rekti, nekreipiam demesio, sakau sauk garsiau, dar ne visi isgirdo, arba kartojame jo elgesi. tada vaikas staiga nutyla, nelieka noro oziuotis. o parduotuveje, jei eina ir liecia, tai pasakom,paaiskinam , kodel negalima ir ramiai nueinam