Kaip Šarlis Pero nuramina Aleksą

Norim papasakoti savo raminimo būdą, kurį išgirdę žmones vadina anekdotu ir kol neišgirsta, mano, jog tai tik pramanas, smagi istorija ir nebūtas dalykas.

Mums rugpjūtį sukako mėnuo. Gimėme coliukai, ir esam coliukai. Juokaujam, jog Aleksas kilęs iš Liliputijos šalies, ir jei daug valgys, Guliveris nusiveš  į milžinų šalį.

Taigi, vos tik grįžę namo iš ligoninės, kiekvieną vakarą prieš miegą klecką pasiguldau ant krūtinės ir aš, mamytė, arba tėvelis skaitome pasaką. Ne bet kokią... o Šarlio Pero eiliuotą pasakaitę apie VĖDARUS.

Siužetas toks: nelaimingas vyras maldavo Dievo, kad jam suteiktų bent vieną noro išpildyma. Jis jį gavo. Grįžęs namo tai papasakojo savo žmonai, o ji jam patarė, kad geriau išsimiegotų, nes šviežia galva sugalvos protingesnį norą. Tačiau senis prieš miegą išgėrė ir susipyko su žmona, o iš to pykčio paprašė, kad jai vietoj nosies vėdaras išdygtų. Kaip tarė, taip ir pasidarė. :)

Kiekvieną kartą skaitydami šią pasaką sulaukiame šypsenėlės, rūpesčio kupino žvilgsnio, bet nepasitenkinimo nesulaukiame... 

Prieš skaitydami būtinai turite gauti mamos receptą, leidžiantį tai daryti :)

Geriausias būdas nuraminti mažylį