Iš mamos laiško redakcijai:
Auginu pusantrų metukų sūnų. Tai mūsų pirmagimis, todėl daug pirmų kartų ne tik vaikiukui, bet ir tėveliams :) Domiuosi vaikų auklėjimo temomis, taip pat praktiniais patarimais, šįkart norėčiau užduoti klausimą specialistui. Kadangi sūnų auginu pati, pasirinkau 2 metų motinystės atostogas, todėl daug laiko praleidžiam kartu. Ilgų išsiskyrimų, trunkančių paras ir pan., nebuvo.
Dažniausiai palieku artimųjų priežiūrai keliom valandom. Tuo metu problemų kaip ir nėra - vaikas mielai leidžia laiką su kitais šeimos nariais, tačiau mano klausimas būtų susijęs su pačiu išsiskyrimo (atsisveikinimo) procesu. Kaip geriau elgtis mamai išėjimo momentu: ar atsisveikinti, pasimojuoti su vaiku; ar geriau tiesiog netikėtai išeiti, kol vaikas žaidžia ir yra užsiėmęs. Suprantu, kad bet kokiu atveju vaikutis pajaučia, kad mamos nėra, tačiau pats išsiskyrimas antruoju atveju būna be streso, be ašarų ir stiprių emocijų. Leisiu vaiką į darželį, kasdien teks patirti išsiskyrimą, todėl įdomi specialisto nuomonė, ar yra tas "geriausias" būdas, kad išsiskyrimas nebūtų toks baisus vaikučiui? Labai dėkoju už atsakymą iš anksto!
Konsultuoja "Psichologijos namai" psichologė Dorota Oleškevič:
Sunku pasakyti, kuris saugaus atsiskyrimo būdas yra geriausias – tai labai individualus procesas ir reakcija kiekvienam vaikui. Tačiau aišku yra tai, kad atsiskyrimo nerimas/baimė yra vienas iš pagrindinių tokio amžiaus vaikų vystymosi tarpsnio baimių. Jokia, net ir pati geriausia mama negali apsaugoti vaiko nuo tokių baimių, bet gali padėti sėkmingai jas įveikti.
Darželio pradžia kiekvienam mažyliui yra didelis stresas. Mamos pagalba būtų sukurti kuo saugiausias sąlygas atsiskyrimui – jeigu vaikas verkia, jokiu būdu nedrausti jam tai daryti; duoti kuo daugiau meilės, prisilietimų/apsikabinimų; ir atsisveikinti, ir pasimojuoti su vaiku; Jokiu būdu NEGALIMA tiesiog netikėtai išeiti, nes vaikas gali prarasti pasitikėjimą mamą, o tai vėliau gali peraugti į padidintą nerimą ar baimes ir jis iš viso nenorės eiti į darželį (jau nekalbu apie visokias emocines traumas, kurios gali pasireikšti ateityje)- jam reikia mamos paramos ir palaikymo, antraip jis gali jaustis vienišas ir jam prireiks daug pastangų, kad pavyktų įveikti nerimą ir baimes..
Tam, kad vaikas sėkmingai adaptuotųsi darželyje, tėvams ir auklėtojoms reikia veikti išvien atsižvelgiant į vaiko poreikius - tam, kad vaikas be streso liktų darželyje, jis turi pasitikėti auklėtoja. Taip pat būtų gerai, kad mama galėtų kažkiek laiko būti šalia jo darželyje.
Yra labai geras, sukurtas vokiečių psichologų, adaptacijos darželyje orientacinis modelis (mano praktikoje patikrintas ir labai gerai veikiantis), kuris susideda iš tam tikrų fazių.
Parengiamoji fazė: kelias savaites prieš einant į darželį tėvai ir auklėtoja susitaria, kaip bus įgyvendinta sėkminga pradžia.
Susipažinimo fazė: prieš pradedant nuosekliai lankyti darželį, vaikas kartu su mama du kartus po valandą jame apsilanko.
Lydėjimo fazė: ji prasideda nuo pirmosios dienos ir trunka tol, kol vaikas bus pasirengęs išleisti mamą.
Perkėlimo fazė: vaikas ima pasitikėti auklėtoja taip pat (arba panašiai) kaip mama. Tai metas, kai mama gali po truputį palikinėti vaiką.
Stabilizacijos fazė: vaikas lieka darželyje be mamos, tačiau jį pirmomis savaitėmis reikia paimti anksčiau. Iškilus sunkumams tėvai turi būti pasiekiami telefonu, kad galėtų nedelsiant atvažiuoti.
Tačiau dar kartą noriu priminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir kiekvienas atvejis yra individualus. Jeigu bus klausimų ar problemų kreipkitės – visada galima kiekvieną sunkumą išspręsti.
Sėkmės.
