Atsiveriančios galimybės
Mokslininkai teigia, kad vaiko gyvenime yra keli laikotarpiai, kai tam tikros smegenų dalys gali įsiminti naują informaciją daug greičiau nei paprastai. Tai „atsiveriančių galimybių langai“. Kai kurie „langai“ atsidaro ir užsidaro per kelerius pirmuosius gyvenimo metus.
Pavyzdžiui, jungtys, atsakingos už regą, turi susiformuoti per pirmuosius tris ar keturis gyvenimo mėnesius. Jei per šį konkretų laikotarpį taip neįvyksta (tarkim užrišamos kūdikiui akys....), galimybė šiai jungčiai susiformuoti dingsta negrįžtamai. Tai reiškia, kad toks vaikas jau niekada nematys.
Kiti „langai“ lieka praviri ilgiau, bet tam tikrais laikotarpiais ugdymasis vyksta lengviau. Pavyzdžiui, pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra palankiausi kalbos raidai. Tačiau tai nereiškia, kad būdamas penkerių vaikas kalbės tobulai. Kalbos mokymąsis vyksta visą gyvenimą.
Nepraleiskime atsivėrusių galimybių – vaiko smegenis maitinkime kasdien ir įvairiai. Tuo metu, kai kalbate su vaiku ar jam skaitote, kai kartu žaidžiate arba dainuojate, jam duodate sveiko maisto ar tiesiog mylite, kaip tik ir maitinate pagrindinį jo organą – smegenis.
Tinkamas skatinimas tinkamu laiku
Vaiko ugdymas turi būti natūralus, neforsuojantis, stebint, jaučiant savo kūdikį, kas jam įdomu, ką jis geba, kas jam šiek tiek per sunku ir pan. Lavinti reikia nuosekliai - kūdikis nepradės vaikščioti neišmokęs sėdėti, neužmaus piramidės žiedo, neišmokęs tiesiog dėti daiktų į dėžę.
Efektyvus ugdymas – tai žaidimų parinkimas, atsižvelgiant į invidualius vaiko poreikius, stimuliuojant nei per daug, nei per mažai.
Pavyzdys. Buvo tiriamas vaikų sugebėjimas paimti objektus. Visi tiriami vaikai gyveno ligoninėse, laukdami, kol juos įvaikins.
Viena grupė vaikų gyveno įprastinėmis sąlygomis: daugiausiai laiko jie gulėjo ant nugaros savo lovytėse, kurios iš vidinės pusės buvo aptrauktos baltomis užuolaidomis švarai palaikyti ir apsaugoti nuo sužeidimų.
Tos užuolaidos neleido pamatyti, išskyrus, tai kas buvo virš jos – baltas lubas. Jie taip gulėdavo, kol sulaukę 2 mėn. amžiaus „rasdavo savo rakytes“ ir jas ilgai apžiūrėdavo. Šie vaikai negalėjo sugriebti daiktų viena ranka iki 5 mėn. (150 dienų).
Kita grupė vaikų nuo vieno mėnesio amžiaus augo specialiai sukurtoje labai turtingoje aplinkoje. Kiekvieną dieną jie tam tikrą laiką gulėdavo ant pilvo ir galėjo dairytis į juos supančią aplinką ir žmones. Virš lovelės jiems buvo įtaisytas stovas su žaislais, kuriuos galėjo judinti. Jie, būdami 98 dienų, išmoko suimti daiktus, t.y. gerokai anksčiau nei pirmoji grupė.
Trečiosios grupės vaikams buvo pateikiama griežčiau kontroliuojama stimuliacija: raudonos ir baltos užuolaidėlės, čiulptukas, kurį buvo galima nesunkiai pasiekti, sulaukus dviejų mėnesių – stovas su žaislais. Taip buvo norima išvengti pernelyg stiprios stimuliacijos.
Buvo pastebėta, kad antrosios grupės vaikams buvo sunkoka koordinuoti regimąjį vaizdą su rankų judesiais, nes jie galėjo pasirinkti pernelyg daug objektų. Trečiosios grupės vaikai brendo dar greičiau nei antros grupės vaikai - daiktus galėjo suimti būdami 89 dienų.
SMEGENŲ TYRIMAI
* Aplinka ir genai vienodai svarbūs. Aplinka gali turėti nepaprastai didelės įtakos vaikų gyvenime.
* Žmogaus smegenys vystosi įgyjant patirties. Vaikui ugdantis kinta fizinė smegenų struktūra.
* Ugdymąsis reikia nuolat skatinti. Kad įgūdis taptų pastovus, jį reikia vis kartoti. Neskatinant smegenų veiklos, ilgainiui sąsajos išnyksta.
* Vaikams ugdytis būtina saugi ir pasitikėjimo santykiais grįsta aplinka. Beje, stresas gali išprovokuoti smegenyse cheminius pokyčius, kurie turi įtakos įvairiems procesams visame organizme. Šie pokyčiai greičiausiai paveikia dėmesį, atmintį, gebėjimą planuoti ir reguliuoti elgseną.
* Mityba, sveikata ir fizininis aktyvumas veikia ugdymo(si) sėkmę. Judėjimas skatina smegenų veiklą. Gerai subalansuota mityba, pakankamas miegas ir fizinė veikla gerina smegenų vystymąsi.
* Ankstyvajame amžiuje smegenys yra imlios kalbos garsams, kurie sudaro kalbą, todėl šio amžiaus vaikai yra imliausi kalbų mokymuisi.
Straipsnyje naudota literatūra:
„Vaiko smegenų veiklos skatinimas“, Diane Trister Dodge, Cate Heroman.
„Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas“, Diane Trister Dodge, Sherrie Rudick, Kai-lee Berke.
„Raidos psichologija“, Rita Žukauskienė.
„Pojūčių pasaulis“, Elizabeth Fodor, Maria del Carmen Garcia-Castellon ir Montserrat Moran.
Akvilė
http://auginustebukla.blogspot.com/
