Kai šeimoje atsiranda antras kūdikis, nelengva niekam, o labiausiai – vyresnėliui. Jis gali ir mušti jaunesnįjį broliuką ar sesutę, gali mėtyti į jį daiktus. Kaip spręsti panašias situacijas?
Patarimo Mamyčių klubas paprašė vaikų psichologės Indrės Pajarskaitės.
Mama Agnė:
Mano vyresniajam sūnui dabar 2 metai 9 mėnesiai, o jaunesniajam – 5 mėnesiai. Iš pradžių viskas buvo gera ir gražu. Tačiau maždaug prieš tris savaites pasireiškė pavydas: vyresnėlis susirgo ir mums teko apie porą savaičių sėdėti namuose (negalėjome išeiti nei į lauką, nei į svečius). Tada vyresnėlis pradėjo mušti mažiuką. Prieina ir trinkteli jam per veiduką arba metą į jį ką nors. Prašau, patarkite, kaip elgtis tokioje situacijoje? Kaip aš turėčiau reaguoti?
Tai, kad reikia skirti laiko tik vyresnėliui, žinau, ir tikrai stengiuosi visą laisvą laiką, kai miega mažiukas, skirti vyresniajam sūnui: žaisti su juo, skaityti. Dabar, kai pasveikom, savaitgaliais einam į spektkliukus, važiuojame į svečius pas kitus vaikus ir pan. Tačiau kol kas pasikeitimų nėra.
Pirmiausia, norėčiau patarimo, kaip reaguoti būtent tuo momentu, kai vyresnėlis suduoda (ar užsimoja suduoti) mažesniajam? Ką daryti, kad toks elgesys pasibaigtų?
Vaikų psichologė Indrė Pajarskaitė:
Labai maži vaikai savo pavydą atskleidžia visai nediplomatiškai: gali prašyti, kad tėvai išmestų mažylį, pasiūlyti padovanoti jį kitiems ar palikti pas kaimynus. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau savo jausmus išreikšti žodžiais, tai jis padaro veiksmais.
Savo pavydą, nerimą, baimę atskleidžia netinkamu elgesiu – žnybia, muša, stipriai spaudžia mažąjį brolį ar seserį. Toks elgesys turi būti tuoj pat nutraukiamas. Vaiką reiktų greitai sustabdyti ir atvirai parodyti jo motyvus, pavyzdžiui, „Tau nepatinka mažylis. Tu jauti jam pyktį. Parodyk man, koks piktas tu esi“.
Galima padėti vaikui parodyti (pamokyti), kaip išreikšti pyktį: kartu patrepsėti, gniaužti kumštukus, paboksuoti orą ir t.t. Tuo metu komentarai turėtų būti trumpi ir paprasti, tokie kaip „Tu man dabar rodai, koks esi piktas. Dabar mama žinos. Kai supyksi, ateik ir pasakyk man“.
Labai svarbu, kad suprastume, jog vaikas turi teisę jausti visus jausmus ir, kai jis „rodys“, koks yra piktas, turime išlikti ramūs, nuoširdūs, neišsigąstume. Nepadarykite klaidų – nebauskite fizinėmis bausmėmis! Taip elgdamiesi, perduosite vaikui žinią – kai pykstu, galiu skriausti ir kitus.
Stenkitės kuo dažniau įvardinti, kaip jaučiatės jūs, kaip jaučiasi vaikas, parodykite mimika savo nepritarimą tokiam elgesiui – taip mokysite vaiką savo jausmus reikšti žodžiais, o ne veiksmais.
Iš vieno laiško sunku spręsti apie situaciją, todėl galiu ir klysti, tačiau rašote, jog žaidžiate su vaiku, kai kūdikis miega, todėl vyresnėlis tokią situaciją gali interpretuoti, jog mama jam „priklauso“ tik tuomet, kai broliukas miega, t.y., kai jo nėra.
Pasistenkite kartais dėmesį skirti tik vyresniajam vaikui, jam paaiškindami, jog kūdikį prižiūrės kitas asmuo (aišku, jei tai įmanoma ), o mama dabar kažką veiks su juo. Taip vaikas supras, jog mama kartais daugiau dėmesio skiria mažyliui, tačiau taip pat kitą kartą visą dėmesį skirs jam (tarsi lygybės ženklas).
Pabandyti paanalizuoti, kuo šios savaitės, kai buvo namuose, buvo kitokios nei prieš tai buvęs laikas, kuo tos dienos skyrėsi nuo prieš tai buvusių – ramių dienų. Toks palyginimas gali padėti atrasti, kas paskatino berniuką taip elgtis.
O autorei net nezinau ka ir patarti.. Nepavydetina situacija.. Aisku,jokios cia paguodos,juk ir pati supranta.. ☺ Ko gero tik reikia islaukti si perioda kos viskas stos i savas vezes.... 🌷
Oj... Koks pazistamas jausmas... Laimei,mums viskas "lengva forma",jei taip galima pasakyti.. Sunkiau buvo gal tik pora savaiciu po antrojo vaikiuko gimimo... Buvo laaaaaaaaaaabai nesukalbama,bet broliuko niekad neskriaude. O dabar,galiu tik pasidziaugti,kokia Ji Nuostabi SESE! Man kartais net geda buna,kad ji daug issmintingesne brolio atzvilgiu,nei as,nors jis laaaaaaabai neramus! Ir jai tik 3 metukai! Ir pampersus padeda keisti,ir maudyti,ir net pamaitinti prasosi 😀 😍 O kad kas nors prie brolio is svetimu prieitu,tai ner net kalbos,nagais ir dantim puola,"cia mano brolis"! Nors,ko gero cia pasireiskia savininkiskumas.. ☺
Labai aktuali tema, labai bijau kaip musu mergyte, kuriai bus 2.7 metuku, kai gims broliukas, kaip reaguos. siai dienai, as jokio kito vaiko negaliu nei paimti nei ka, o jei kas prieina is maziuku arciau, tuoj ji puola ir plesia ji nuo manes. mes dabar bandom kalbeti, aiskinti, kad taip negalima, kad ji vistiek bus mylima ir panasiai, ir ji supranta, kad va ruosiami daiktai brioliui, o jei pamato rubelius maziukus kur parduotuveje, sako, mama, pilk boliui/ bet kai jis atsiras realiai, bijau bus tas pats, kaip ir su svetimais vaikais kai jie buna salia