“Bet koks vyras gali būti Tėvu, bet reikia kažko ypatingo, kad taptų Tėveliu.” (Anne Geddes). Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, turbūt daugelis tėčių sutiks, kad Tėveliu norisi būti labiau, nes būtent Tėveliams atžalos jaučia pačius švelniausius jausmus ir ryšį, besitęsiantį visą gyvenimą. Taigi, kas svarbiausia, norint būti Tėveliais?
Kaip ir kada susiformuoja tėviški instinktai?
Tėveliai, prieš pradėdami skaityti šį straipsnį, pabandykite atsakyti sau į klausimą: „Kada aš tikrai pasijutau tėčiu?“ Ir jei galėtume išgirsti kiekvieno tėčio atsakymą, jie būtų gana skirtingi. Klausimas, kaip ir kada susiformuoja tėviški instinktai bei jausmai, gana seniai neduoda ramybės mokslininkams. Ir iki šiol atsakymai gana prieštaringi. Nors moterys pačios išnešioja savo vaikučius ir juos pagimdo, bet tai dar negarantuoja, kad jos bus rūpestingomis motinomis.
O kaip yra su tėčiais, kurie savo kūrinį labiau pajaučia tik jam gimus? Apie 1960 m. mokslininkai aptiko tėvystės hormonu vadinamą hipofizės išskiriamą prolaktiną. Šis hormonas stimuliuoja lytinį brendimą, vaisingumą, pieno liaukų vystymąsi ir žadina motinystės instinktą. Tik pastojus prolaktino gamyba suintensyvėja, daug daugiau nei įprastai jo gaminasi viso nėštumo bei žindymo laikotarpiu.
Manoma, kad kaip tik dėl jo jau besilaukianti moteris pamilsta savo vaikelį, jį saugo ir intuityviai rūpinasi. Kadangi prolaktinas taip pat reguliuoja pieno gamybą, maitinančios mamos jaučia stiprų ryšį su savo mažyliais, nes jų organizme prolaktino daugiau nei pas nemaitinančias mamas.
O kaip vyrai tampa mylinčiais tėčiais?
Pasirodo, tas pats prolaktinas labai susijęs su emocijomis. Kai tam tikros emocijos skatinamos, šio hormono taip pat gaminama daugiau. Jei būsimasis tėvelis rūpinasi būsima mamytė ir vaikeliu dar nėštumo metu (glosto pilvelį; kalbina vaikelį), dalyvauja gimdyme, tai jo organizme taip pat pasigamina daugiau prolaktino. Toks tėvelis labiau myli ir rūpinasi savo vaikais nei tie, kurie laukimosi ir gimdymo procese dalyvavo nedaug.
Yra mokslininkų (pvz., D. Vinikotas), manančių, kad motinystės jausmas prabunda tada, kai mamos pamato savo mažylius ir pajaučia, kokios jiems yra reikalingos. Mamoms supratus, kad tik jos geriausiai gali patenkinti savo mažylio poreikius, atsiranda noras jais rūpintis, o auginant mažylius stiprėja ir meilė bei prisirišimas prie jų. Taip yra ir tėčiams, jei jie turi progą pajusti esą reikalingi savo vaikams, jų tėvystės jausmas labai sustiprėja.
Instinktas daugintis – tikrai įgimtas, tačiau būti gerais ir rūpestingais tėvais – išmokstama. Tėvystės instinktas ir tėviški jausmai ne tas pats. Jie papildo vienas kitą, tačiau dauginimosi instinktas gali skleistis ir be tėviškų jausmų (juk taip ir gimsta nelaukiami vaikai). O tėviški jausmai, tokie kaip meilė, nuoširdus rūpestis, šiluma, sugebėjimas suprasti ir tenkinti mažylio poreikius, kad ir laikinas savo interesų bei komforto atsisakymas vardan vaiko dažniausiai įskiepijami šeimoje, palankioje šeimai visuomenėje bei kultūroje.
Berniukų tėviški jausmai ugdomi
Jei jau motinystės instinktas nevaidina didelio vaidmens tampant rūpestinga mama, tai vyrams dar sudėtingiau, juk jie nenešioja savo vaikelių, jų negimdo ir nemaitina. Taip, vyruose užkoduotas siekis daugintis ir dar kuo plačiau, bet jis neturi nieko bendra su noru rūpintis vaikais. Berniukų tėviški jausmai ugdomi. Jei berniukai auga šeimose, kuriose vaikais rūpinasi abu tėvai, o ypač tėtis pakankamai daug laiko skiria savo atžaloms, užaugusiems sūnums natūralu mylėti ir rūpintis savo vaikais.
Šalyse, kuriose daug dėmesio skiriama tėvų švietimui ir pabrėžiama tėvo vaidmens reikšmė vaikų auklėjime, vyrai natūraliai tampa puikiais ir atsakingais tėvais, nevengiančiais išeiti vaiko auginimo atostogų.
Įdomu ir tai, kad žmogus gali mylėti ne tik savo biologinį vaiką. Juk nemažai pavyzdžių, kaip mylimi įsivaikinti ar globojami vaikai – lygiai vienodai kaip ir savi. Jau įrodyta, jog prieraišumas, stiprios emocijos yra daug stipresnės už biologinį ryšį. Ir tai ypač būdinga vyrams, kurie gali būti puikiais patėviais tiems vaikams, kurių mamą myli.
Kai vyrai tampa vieninteliai globėjai, jie su savo vaikais užsiima lygiai tiek, kiek ir mamos. Tai dar vienas įrodymas, jog tėvų ir motinų skirtumai nėra biologiškai nulemti, o turi socialines šaknis. Tėvo, kaip ir motinos, vaidmuo skirtingais istoriniais bei kultūriniais laikotarpiais skiriasi. Būta laikotarpių, kai svarbiausia tėvų pareiga buvo šeimos išlaikymas, o vaikų auginimas paliktas vien moterims. Dabar, kada moterys turi daug pareigų ne tik namuose, vyrams tenka kur kas labiau prisidėti prie vaikų auginimo. Ir jiems tai puikiai sekasi. Daugiau laiko praleisdami su savo vaikais, vyrai su jais užmezga daug glaudesnį ryšį, kuris nenutrūksta net jei sutuoktiniams tenka išsiskirti.
Kad ir ką sakytų mokslininkai, daugelis šiandieninių tėvelių gana stiprų ryšį su savo atžalomis pajaučia jau pirmomis jų susitikimo akimirkomis. Jie jaučiais be galo laimingi stebėdami mamai ant krūtinės gulintį savo mažiuką, gana drąsiai ir su dideliu švelnumu pirmą kartą ima savo atžalėlę į rankas ir daugumai tėvelių ši užgimusi meilė laikui bėgant tik stiprėja.
Reikia pripažinti, kad iki šiol manoma, jog vaikui svarbiausia mama, taip yra todėl, kad mamos su vaikais praleidžia daugiau laiko, rūpinasi jų buitiniais ir auklėjimo dalykais. Apie kūdikius, kurių negloboja mama sakoma: „kenčia mamos netektį“, o neglobojami tėvo – patiria tik „tėvo nebuvimą“. Vis dėlto tėtis arba kitas artimas vyras (senelis, dėdė) vaikams būtinas, kad jie galėtų užaugti pilnaverčiais, kuo mažiau kompleksų turinčiais žmonėmis. O ir straipsnių ar knygų apie motiniškas problemas daug daugiau nei apie tėviškas.
Ar tai reiškia, kad tėvams ne taip aktualu vaikų auginimo klausimai. Turbūt, ne. Tik mes norėdami, kad tėveliai prisiimtų kuo daugiau atsakomybės už vaikus, eitų tėvystės atostogų, kuo daugiau leistų laiko su vaikais ir pan., pamirštame, jog ir jiems reikia žinių bei padrąsinimo. Taigi sveikintina, kas šį kartą tėveliai prisiminti ir šis projektas skirtas būtent jiems.
Sėkmės visiems tobulėjant kartu su savo vaikučiais!
Naujas projektas "Geriausias tėtis pasaulyje". Dalyvaukite!
