Vaistai - tai nelinksma, neįdomu, kartais skausminga ir neskanu. Jei mes, suaugusieji, su vaistų vartojimu seniai susitaikėme, tai vaikai niekaip jų nepriima ir susiraukę purto galvytę.
Šiais laikais vaistų yra įvairių formų ir pavidalų: tabletės, sirupai, lašai, žvakutės, milteliai, injekcijos, ledinukai. Vaistus galima tirpinti, čiulpti, skalauti, kramtyti ir pan.
Bet ką daryti tokiu atveju, jei mažylis ar paaūgėjęs vaikas visai atsisako gerti vaistukus, net jei jie ir skanūs ar kvepia braškėmis?
Maniškė Saulutė kol kas geria vaistus (šiuo metu kankinasi su ausų uždegimu ir geria stiprius antibiotikus), na jai jau aštuoneri, tačiau kai gydytoja norėjo leisti į užpakaliuką vaistus, ji kategoriškai atsisakė ir pradėjo klykti. Atrodo, jau didelė bet nepakenčia adatų. Na tuomet vaistus reikėjo išgerti.
Bet ką daryti su mažiukais, kurie atsisako gerti sirupus nuo temperatūros ar tabletes sučiulpti? Kokių gudrybių jūs imatės? Pasidalinkite savo patirtimi.
Mano Domantas jau treji metai kasdien du kartus geria dvejus vaistus, nežinau, gal jau įprato ar kaip, bet šiuos jau išgeria puikiai, nors abeji nėra tikrai skanūs ( vienas sirupo pavidalu, kitas milteliai sumaišyti su vandenuku), nors pradžioj būdavo visko, ir išspjaudavo ir pusiau tik išgerdavo, bet matyt vaikas mato, kad neatstosim 😪 bet su kitais vaistais būna daug bėdų, kažka įpurkšti į gerklę ar nosį nėr jokių šansų 😀 sirupėlių taip pat negeria, sugeba isgert tabletes, tik nežinau kaip elgtųsi, jei tos tabletės, tarkim, būtų labai karčios 🤔 nes jis jas sukramto.
kažkodėl mes tokios problemos neturim, pasakom kad reikia ir viskas, tik va purkšt nelabai nori bet ikalbinam 😉