Kaip Elijui sekasi darželyje

Elijukas į darželį pradėjo eiti šiais metais kovo mėnesį. Tada jam buvo 2 metai ir 1 mėnuo.

Nors namie auginu mažiausiąjį Rokutį, bet nusprendėme Eliją vesti į lopšelį. Nes labai jau trūko jam namuose veiklos, bendravimo su bendraamžiais.

Niekaip nebeužmigdydavau jo pietų miegelio, o ir mažajam broliukui visą dieną jis triukšmaudamas neleisdavo pamiegoti. Taigi pavasarį iškeliavom į lopšelį.

Pripratome mes gana lengvai gal todėl, kad namuose auga ne vienas. Nors mano visi vaikai gana lengvai adaptuojasi naujoje aplinkoje.

Taigi pirmą dienelę į darželį ėjo patenkintas, kadangi buvo namuose jau kuris laikas apie tai kalbama, aiškinama, o dar ir sesutė Faustina lanko darželį, dažnai kartu eidavome jos parsivesti.

Taigi ir būrys vaikų, ir ta darželio teritorija jam jau nebuvo naujiena.

Taip patenkintas ėjo tris dienas. Po to prasidėjo NENORIU. Auklėtoja mus nuramino, sako, būna taip, kad jie truputį paėję, pamato, kad čia ir pietų miegelį reikia miegoti, ir tam tikros tvarkos laikytis, taigi greitai perdega tas noras ir prasideda ašarėlės.

Tai mums truko apie savaitėlę. Vieną dieną ėjo verkdamas iš namų visą kelią. Bet mama nesileido palaužiama ašarėlių ir vis tik vedė i darželį. Antrą dieną jau tik darželį pamatęs verkė. Auklėtoja pasiūlė, kad vestų tėvelis, sakė - gal lengviau bus.

Ir tikrai, kai vedė tėvelis tą dieną, pasiliko be ašarų .Paskui vėl aš vedžiau, tai vėl mane bandė sugraudinti, bet vėl ryžtingai atsisveikinus palikau. Šiaip išėjus už durų paklausydavau, tai verkdavo tol, kol auklėtoja nusivesdavo parodyti kokio ypač įdomaus žaislo.

Taigi kol sudėliodavau į spintelę rūbinėlėj drabužėlius, jau verkimas nurimdavo. Antra savaitėlė buvo tokia nelabai linksma. Bet dar kitą savaitę vėl ėjo noriai ir atsisveikindavom gražiai, atsibučiuodavome ir neverkdavo. Tai taip Elijas ir priprato prie darželio.

Mano patarimas, kaip greičiau įpratinti vaikutį prie darželio, būtų toks: jei jau apsisprendėte pradėti lankyti, tai taip ir daryti, o ne taip, kad mamos pamato - vaikas verkia, nutaria vieną dieną vesti, kitą dieną tik iki pietų, trečią dienelę išvis neveda.

Reikia nuo pat pradžių paaiškinti, kad reikės ten ir pietų miegelį miegoti, ir eiti kiekvieną dienelę ryte. Kartais labai graudina tos ašarėlės, bet per daug nereikia leistis graudinamai, o ryžtingai atsisveikint ir pasakyt, kad ateisiu vakare pasiimti.

Tiesa, mes dar kartais nešdavomės mylimą žaisliuką iš namų ir pasidėdavome rūbinėlėj spintėlėj - jei labai liūdna būtų, tai vietoj mamytės nueitų pasiguost žaisliukui - draugui. Bet jis taip ir pragulėdavo, užsižaisdavo su vaikais ir nebereikėdavo savo žaisliuko

kaip-pasiruosti-vaiku-darzeliui-pasidalinkite-patirtimi-ir-laimėkite-prizu