Kaip draugiškai sutarti su savo mažyliu? Pasakoja psichologė, asociacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos koordinatorė Eglė Kuraitė.
Tėvystė ir vaikų auklėjimas – vienas sunkiausių gyvenimo uždavinių. Psichologai vis dažniau pabrėžia, kad svarbu tėvams mokytis bendravimo su vaikais ir perprasti jų auklėjimo ypatumus dar prieš gimstant mažyliams. Tinkami auklėjimo metodai padeda ugdyti vaiko gebėjimą bendrauti, spręsti problemas ir konfliktus, bendradarbiauti, sumažina psichologinių problemų tikimybę.
Auklėdami vaikus dažnai tėvai žino, ko negalima daryti: rėkti, mušti, žeminti, kritikuoti. Ne mažiau svarbu žinoti, kaip elgtis, siekiant, kad vaikai laikytųsi taisyklių, būtų draugiški, pasitikėtų savimi ir pasauliu.
Štai keletas metodų, kuriuos taikant kasdienėje veikloje, galima pasiekti gerų rezultatų. Svarbu juos taikyti nuosekliai ir tobulinti, kad jie taptų veiksmingi ir padėtų ne tik tėveliams kebliais atvejais, bet ir mažyliams jaustis saugiau, ramiau, labiau pasitikėti savo tėvais ir juos gerbti.
Įsivaizduokite, kaip vaikas jaučiasi
Kai susiduriate su tam tikru savo vaiko elgesiu, pirmiausia pabandykite jį suprasti. Svarbu įsijausti į jo būseną, bandyti įsivaizduoti, kaip jis jaučiasi. Kiekvienas nepaklusnaus ar nepageidaujamo elgesio atvejis slepia tam tikrą vaiko poreikį.
Galbūt vaikui reikia daugiau dėmesio arba jis nori parodyti, kad yra tvirtas, savarankiškas, siekia tirti aplinką, aktyviai veikti, arba jam trūksta laisvės, galbūt atsiskleidžia saugumo ar artumo poreikis, noras būti šalia svarbių jam žmonių. Neretai maži vaikai dar nemoka žodžiais nusakyti, ko jiems reikia, todėl parodo tai įvairiu elgesiu. Suprasdami, ką slepia demonstruojamas elgesys, galėsite geriau parinkti tinkamus reagavimo būdus.
Paskatinkite vaiką
Pasistenkite kiekvieną dieną pastebėti vis daugiau dalykų, ką vaikas daro gerai, ir mažiau, ką jis daro blogai. Ne tik pastebėkite, bet ir pasakykite, parodykite savo džiaugsmą. Jei ignoruosite smulkius nusižengimus, galbūt vaikas nesulaukęs dėmesio jų nebekartos. Tinkamo elgesio pastebėjimas ir akcentavimas skatina vaiką taip elgtis ir toliau.
Jei pastebėjote, kad mažylis susitvarkė žaislus, prieikite ir pasidžiaukite, o į netvarką, kol galite, nekreipkite dėmesio. Tikėtina, kad vaikas vis dažniau tvarkysis ir būtent šitaip stengsis atkreipti jūsų dėmesį.
Kiekvieną dieną sugalvokite, už ką galėtumėte pagirti savo vaiką. Svarbu, kad pagyrimai būtų išsamūs – paaiškinkite, ką jis padarė tinkamai. Apkabinkite mažylį, parodykite, kad jį mylite.
Leiskite vaikui tyrinėti, išbandyti įvairias veiklas, skatinkite, net jei jam nelabai gerai sekasi. Tiek paskatinimai, tiek kritika turėtų būti skirta apibūdinti vaiko elgesį, o ne į jį patį. Paaiškinkite mažyliui, kad nors jis ir daro klaidų, bet nepaisant to, vis tiek jį mylite.
Aiškios taisyklės
Kiekvienoje šeimoje labai svarbu suformuluoti aiškias taisykles ir nuosekliai jų laikytis. Tai padeda vaikams jaustis saugesniems ir labiau pasitikėti savo tėvais. Šitaip šeimoje kuriama pastovi ir saugi atmosfera. Nustatant taisykles svarbu jas formuluoti pakankamai paprastai, akcentuojant tai, ką vaikas turėtų daryti, o ne ko nedaryti.
Pavyzdžiui, sakome: „Valgome tik virtuvėje“, o ne: „Nesinešame maisto į kambarį“, arba „Kai pykstu, pasakau žodžiais“, o ne „Nesimušu“. Tai svarbu, nes vaikai kartais žino, ko negalima daryti, tačiau nežino, kaip kitaip galėtų elgtis tam tikrose situacijose.
Vienodas taisykles turėtų žinoti visi šeimos nariai ir jų laikytis. Tiek tėtis, tiek mama, tiek seneliai, broliai ar seserys turėtų vienas kitam priminti susitarimus. Taip pat būtina numatyti, kas bus, jei taisyklėms bus nusižengta. Taisyklės ir pasekmės turi būti realios. Nereikalaukite iš vaikų to, ko jie negali padaryti, pavyzdžiui, valandą sėdėti ramiai. Būtina atsižvelgti į jų amžių ir raidos ypatumus.
Taip pat svarbu ir nuosekli dienotvarkė. Pastovi vieta, artimi žmonės šalia ir įprasta tvarka suteikia vaikams saugumo jausmą.
Pertraukėlė nusiraminimui
Tai metodas, kai vaikui pasiūlome pasitraukti į ramią aplinką iš situacijos ar aplinkos, kurioje jis netinkamai elgiasi. Tiek suaugusiajam, tiek vaikui svarbu suprasti, kad „pertraukėlė“ nėra bausmė. Tai yra laikas, skirtas nusiraminti ir apmąstyti savo elgesį.
Pavyzdžiui, Saulutė dūksta su kate ir vis timpteli jai už uodegos. Mama jau antrą kartą paprašo, kad mergaitė žaistų draugiškai, bet ji labai įsijautusi ir visai nereaguoja. Trečią kartą mama ramiai pasako: „Taip elgtis negalima, turi nusiraminti ir pagalvoti apie savo elgesį.“ Mama nurodo ir nusiraminimo vietą. Tai gali būti kambarys, „nusiraminimo kėdutė“, mergaitės lova ar namuose paskirta „nusiraminimo erdvė“. Šitaip vaikas palengva išmoks ir pats pasitraukti iš sudėtingų situacijų ir jas apgalvoti, geriau valdyti savo jausmus.
Jei vaikas labai supyksta ar sunerimsta, galite pasiūlyti pabūti kartu, apkabinti, padėti jam nurimti. Rekomenduojama „pertraukėlei“ skirti tiek minučių, kiek vaikui yra metų, o pradėti taikyti šį metodą nuo 2–3 metų, kai vaikai jau pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšį.
Individualus laikas
Atraskite užsiėmimų, kurie smagūs ir jums, ir jūsų vaikams. Svarbu, kad bendra veikla mėgautumėtės visi. Kiekvienam vaikui reikalingas individualus dėmesys, todėl laikas, praleistas tik su mama arba tik su tėčiu, bus labai vertingas.
Bendru sutarimu galite paskirti vieną savaitės vakarą tokiai veiklai, tada vaikas žinos, kad jam nereikia stengtis kaip nors kitaip atkreipti jūsų dėmesį. Jei vaikas negauna pakankamai dėmesio, jo siekia netinkamais būdais – verčiau elgiasi netinkamai, nei lieka visai nepastebėtas.
Leisdami laiką kartu su vaiku galėsite stiprinti tarpusavio ryšį, geriau pažinti vienas kitą, o vaikas mokysis stebėdamas jūsų elgesį.
Pozityvūs nurodymai
Siekiant, kad vaikas klausytų nurodymų, vertėtų pateikti jų kuo mažiau, paliekant reikalingiausius, nes mažiems vaikams dar sunku įsidėmėti ir atsiminti daug informacijos. Taip pat, nurodymai turėtų būti realistiški, trumpi ir aiškūs. Svarbu juos formuluoti pozityviai, ne kaip draudimą.
Pavyzdžiui: „Laikas miegoti“, o ne „Nebežaisk“. Gavęs nurodymą, vaikas turi turėti laiko pasiruošti jį vykdyti. Gali būti sunku tuojau pat mesti įdomią veiklą ir daryti tai, ką sako tėvai, todėl galite vaiką iš anksto įspėti: „Ruoškis po penkių minučių eiti miegoti.“
Natūralios ir loginės pasekmės
Leiskite savo vaikui susidurti su natūraliomis savo veiksmų pasekmėmis. Pavyzdžiui, Nojus nuolat išmėto savo žaislus, nenori susirinkti jų ir palieka lauke. Natūrali pasekmė – jis nebeturi kuo žaisti. Taigi šitaip vaikas mokosi iš savo klaidų ir gali susieti savo veiksmus su pasekmėmis.
Taip pat svarbu mokyti vaiką atlyginti žalą. Pavyzdžiui, jei mažylis lakstė namuose ir sudaužė vazą, turi ją suklijuoti. Svarbu įvertinti, ką vaikas gali padaryti, o ko dar ne, kuriose veiklose jam reikės jūsų pagalbos. Natūralių pasekmių metodo netaikykite, jei pasekmės gali sukelti pavojų vaiko sveikatai ar saugumui. Tai nėra bausmė ir nėra svarbu, kad vaikas iš tiesų atlygintų padarytus nuostolius, svarbu, kad suvoktų, kaip veikia priežasties ir pasekmės principas ir ateityje galėtų apie pasekmes pagalvoti iš anksto.
Vaiko įtraukimas į veiklą
Skatinkite vaiką dalyvauti tokioje veikloje, kurią gali atlikti kartu su kitais vaikais. Šitaip jis mokysis bendradarbiavimo ir komandinio darbo. Taip pat įtraukite vaiką į savo veiklas: maisto gaminimą, namų tvarkymą, skalbimą. Jis gali padėti ką nors atnešdamas, paduodamas, palaikydamas.
Mažylis džiaugsis laiku, leidžiamu kartu su jumis, jausis reikšmingas ir svarbus, kartu bus ugdomas bendrystės jausmas, didės supratimas, kad yra tam tikrų namų ruošos darbų, kuriuos norint atlikti teks lavinti įgūdžius.
Stebėkite, ar vaikas noriai įsitraukia į šias veiklas, nes vaiko asmenybė ir gabumai lavėja atliekant savanoriškai veiklą, kuri jam įdomi.
Jūs taip pat galite įsitraukti į vaiko veiklą. Padėkite jam atlikti tai, ko jis negali padaryti vienas. Vaikai dažnai patys prašo: „Pažaiskim“, „Ar galiu kartu?“, o kartais pasako: „Aš galiu pats.“ Į tokius vaiko komentarus vertėtų atsižvelgti. Leisti jam pačiam išbandyti ir iš to mokytis, o kai reikia pagalbos, būti šalia ir ją suteikti. Kartais užtenka tiesiog pabūti greta, padrąsinti, palaikyti. Vaikui augant pagalbos poreikis vis mažės.
Pateikite pasirinkimo variantus
Siekiant išvengti konfliktų, veiksminga pateikti vaikui du pasirinkimo variantus. Pavyzdžiui, leisti pasirinkti iš dviejų patiekalų, ką norės valgyti, arba paklausti, ar nori prieš miegą pirmiau tvarkytis žaislus ar praustis. Tai ypač svarbu vaikams, kurie siekia būti savarankiški ir nori viską daryti savaip.
Taigi jūs galite pasiekti, kad vaikas vykdytų jūsų nurodymus, o vaikas jausis pats nusprendęs, kaip jam elgtis. Svarbu, kad vaikas renkasi pagal jūsų nustatytas ribas, o ne pats sumano, ko nori. Jei vaikas nesirenka nė vieno, tuomet nusprendžiate jūs.
Gerbkite vaiko jausmus
Kartais galima smerkti ar kritikuoti vaiko veiksmus, netinkamą elgesį, bet ne jo jausmus, kad ir kokie nepriimtini jie būtų. Gerbkite vaiko jausmus ir reaguokite į juos, net jei jums atrodo, kad jis neturėtų taip jaustis tam tikroje situacijoje.
Jei pastebite, kad vaikas piktas, nebijokite tai įvardyti, pasakyti jam: „Matau, kad tu piktas.“ Leiskite jam liūdėti, nerimauti, pykti, bijoti. Padėkite jam šnekėti apie jausmus, pradėkite pirmi, mokykite paprastų žodžių jausmams apibūdinti. Kuo daugiau vaikas galės jums parodyti ar pasakyti apie savo jausmus, tuo mažiau tie jausmai atsiskleis netinkamu elgesiu, sveikatos problemomis, keistu elgesiu, tikais.
Gerbkite savo vaiką net jei pykstate ir sunku suvaldyti savo jausmus. Stenkitės rodyti daugiau meilės ir supratimo, o ne bausti ir išsakyti priekaištus. Kalbėkitės su savo vaiku, skatinkite apgalvoti savo elgesį ir patys neskubėkite veikti neapmąstę veiksmų.
Nepamirškite, kad negalite būti tobuli. Nesistenkite būti „supertėvais“ ir nesitikėkite, kad jūsų vaikai bus tobuli ar elgsis kaip suaugusieji. Būkite kantrūs ir supraskite, kad kiekvienas vaikas skirtingas ir neverta jo lyginti su kitais. Per dideli lūkesčiai verčia vaiką vengti veiklos, kuri jam nesiseka. Būkite kantrūs ir laikykitės nuoseklumo principo.
Šaltinis: www.ikimokyklinis.lt
