Kaip berniuką išauklėti tikru Vyru?

Ne paslaptis, kad vaikai nepanašūs vienas į kitą ne tik išvaizda, bet ir charakteriais. O berniukų ir mergaičių psichikų skirtumas yra toks didelis, jos pastebimas jau pirmaisiais metais ir išryškėja elgesyje bei žaidimuose. Tai reiškia, kad skirtingai veikia jų psichikos procesai, atitinkamai skiriasi ir smegenų funkcijos jau ankstyvoje kūdikystėje, taigi, atsižvelgiant į tai, berniukus ir mergaites reikia skirtingai auklėti.

Didžiąją dalį laiko (ypač ankstyvoje vaikystėje) vaikas praleidžia su mama. Dėl mergaičių auklėjimo mamai nekyla tiek problemų ir klausimų, palyginus su berniukų auklėjimu. Kaip sūnų išauklėti tikru Vyru ir silpnųjų gynėju? Juk berniukų auklėjimas – nemoteriškas užsiėmimas. Taip manė senovės Spartoje, todėl anksti atskirdavo sūnus nuo motinų ir patikėdavo jų auklėjimą tik vyrams.

Spartos sūnus

Ne tik vaikas, bet ir suaugęs vyras parodys drąsą ir užstos silpnesnį tik tuo atveju, jeigu pasitikės savo jėgomis. Tačiau reikalingas pasitikėjimas ne tik fizine prasme, bet ir psichologine „Aš galiu“. Todėl pirmiausia pasirūpinkite fiziniu berniuko vystymusi. Vaikas turi būti įsitikinęs, kad esant reikalui galės apginti save ir draugą. Beje, mokykliniame amžiuje berniukai vertina jėgą. Tik tuo pačiu metu išmokykite sūnų ją naudoti tik kraštutiniais atvejais. Suteikite vaikui galimybę būti savarankiškam.

Antra, norint ugdyti psichologinį pasitikėjimą savo jėgomis, sūnui būtina tėvų palaikymas. Sūnus turi žinoti, kad šalia visuomet bus tėvai ir padės. Tačiau kartu paaiškinkite sūnui, kad būtina realiai įvertinti savo jėgas bet kurioje situacijoje, o ne pulti galvą pametus.

Dvimečiui mažyliui reikia ir būtina skatinti ištvermę. Bet ne stereotipais, sakydami parpuolusiam sūnui: „Ko čia verki? Juk visai neskauda. Būk vyras!“ Jei jis verkia, vadinasi, jam reikia, kad jo nors trumpai pagailėtų. Užsigavo ar išsigando – nesvarbu. Svarbiausia, kad mažyliui reikalinga tėvų psichologinė parama. O kai jis parpuls ir NEpravirks, tuomet pagirkite jį: „Šaunuolis! Štai ką reiškia tikras vyras. Kitas pravirktų, o tu kantriai iškentei“.

Dažniau žodį „berniukas“ tarkite su epitetais „drąsus“, išvermingas“, „ryžtingas“. Kai norite pagirti sūnų, naudokite būtent šias vyriškas charakterio savybes, atsikratykite stereotipo, kad „geras berniukas – tai paklusnus berniukas“.

Jeigu pscihologinis komfortas berniukui būtinas, tai fizinis – pražūtingas. Nesistenkite apsaugoti sūnų nuo visų nelaimių ar kliūčių, žinoma, rizikos ribą patys tėvai nustato.

Savarankiškas

Tikras vyras moka savarankiškai priimti sprendimus, todėl kiekviena mam nori matyti savo sūnų būtent tokį. Viena vertus, savarankiškas vaikas – gerai: pats apsirengia, apsiauna, sutvarko žaislus. Tačiau, kita vertus, vaiko savarankiškumas reiškia, kad jis laisvai reikš nuomonę, prieštaraus, darys, ką panorės, o tai tėvams nėra patogu. Juk ne visada tėvų nuomonė ir sprendimai sutampa su vaikų, tuomet seka kaprizai, savivalė ir pan. Todėl dažnai tėvai neleidžia vaikams iki galo būti savarankiškiems.

Būkite nuoseklūs: suteikite savo berniukui galimybę būti savarankiškam ir nepriklausomam, jeigu tai negresia jo gyvybei. „Neik, nelįsk, neimk, nelipk, nes nukrisi, užsigausi“ – tokiomis frazėmis neužauginsite drąsaus ir savarankiško žmogaus. Neverskite jo būti tokiu kaip visi, net jei jums tai ir patogu. Leiskite vaikui pačiam priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir tegul jis sprendimą realizuoja. Nuo pat mažens mokykite sūnų imtis atsakomybės už savo veiksmus.

Riteris

Svarbų vaidmenį berniuko auklėjime vaidina tėčio pavyzdys (arba kito artimo vyro), ypač jo santykis su berniuko mama ir aplinkiniais. Maži vaikai turi unikalų sugebėjimą viską prisiminti, o tėvų poelgius (tiek gerus, tiek blogus) priima nekritiškai, nes mano, kad visa, ką daro tėtis su mama – gerai.

Jeigu tėtis nepamiršta dovanoti mamai gėlių, praleidžia į priekį, užleidžia vietą, padeda apsirengti paltą, padeda nudirbti sunkius darbus namie, tai ir mažasis vyrukas kopijuos vyrišką tėčio poelgį, jam nereikės aiškinti, kad reikia padėti silpnesniems.

Tėtis ir sūnus gali kartu paruošti pietus mamai, leisti jai ištrūkti ir patys sutvarkyti namus.

Riterystė – tai paveldimas bruožas, todėl atkreipkite dėmesį į savo poelgius!

Vaikų darželyje ir mokykloje berniukus moko padėti mergaitėms, tačiau elgesio pagrindas klojamas šeimoje, kur ir rodomas pavyzdys.

Kad susiformuotų berniukui adekvatus vaizdinys apiet tai, kas yra „moteris“, labai svarbus mamos vaizdas. Todėl jau ankstyvoje vaikystėje sūnus turi įsisamoninti, kad mama pirmiausia yra moteris su savo jausmais ir emocijomis, kad ji gali būti ne tik stipri, bet ir jai gali reikėti pagalbos, atjautos.

Kad berniukas išmoktų būti stiprus su moterimi, turi kartais ją matyti silpną. Svarbiausia tokiais momentais – stebėti sūnaus reakciją.

Mylintis

Norėdami sūnų užauginti tikru vyru, mažiau jį barkite, peikite už netinkamus poelgius, dažniau girkite už gerus, skatinkite,  pastebėkite jo pasiekimus ir neslėpkite, kaip jį mylite. Sūnus kaip ir dukra turi tokią pačią teisę į tėvų meilę, ypač į motinos meilę, švelnumą dėl visai paprastos priežasties: tik tas, kas patyrė švelnumą, gali tai duoti kitam. O juk visi tėvai svajoja, kad sūnus susirastų mylimą moterį ir susilauktų vaikų.

Vyras turi būti ne tik stiprus ir vyriškas, bet ir geras bei mylintis. Stereotipai rodo, kad jausminga gali būti tik moteris, bet užjausti – reiškia, suprasti, kaip kitas jaučiasi, o ne tik suvokti savo jausmus. Daugelis tėvų klysta sakydami: „Tu juk vyras, o tikri vyrai neverkia“.

Vaikas, kuris negali išsakyti savo skausmo ir bėdų tėvams, pats negalės kito užjausti. Jei vaikas kenčia skausmą ir neieško paramos pas artimuosius, tai analogiško poelgio lauks ir iš kitų.

Tik 5-6 metų amžiaus vaikai ima įsisąmoninti užuojautą, atjautą. Tikroji vyriška stiprybė slypi ne mokėjime mojuoti kumščiais ar sulaikyti ašaras, o sugebėjime padėti tam, kam reikia tavo pagalbos.

Šeimininkas

Trejų-ketverių metų vaikui verta pirkti daugiau „vyriškų“ žaislų. Ne tik mašinas, bet ir įvairius konstruktorius, instrumentų rinkinius. Sūnus verta supažindinti su vyriškomis profesijomis, tai ir atitraukia juos nuo kompiuterių bei įvairių virtualių kautynių/žudynių, kurios vaiko sąmonėje tik gimdo baimę. Puiku, jei pasakojimus susiejate su vaidmenų žaidimais arba kartu žaidžiate įvairias profesijas, pvz. gaisrininką, jūreivį, policininką ir kt.

Penkerių-šešerių metų berniukai paprastai domisi medžio bei metalo apdirbimo įrankiais. Nebijokite jiems į rankas duoti plaktuko ar lenktinio peiliuko. Tegu mokosi įkalti vinį, dildyti. Žinoma, prižiūrint suaugusiems, bet visgi savarankiškai.

Gynėjas

Neįmanoma užauginti tikro vyro, jeigu vaikystėje ir paauglystėje jam nerodysite romantinio didvyriškuno pavyzdžių. 5-6 metų berniukams tiesiog „dega“ akys išgirdus žodžius „didvyris, žygdarbis“, jie laimingi, jei pavadiname juos drąsuoliais.

Ir nors šiais laikais didvyriškumas nėra toks ryškus, kiekvieno berniuko viduje yra susidaręs miglotas tikrojo vyro įvaizdis. Taip numatyta gamtos ir normaliam berniukų vystymuisi būtina, kad tas įvaizdis pamažu virstų realybe.

Skaitydami kartu knygas atkreipkite mažylio dėmesį į teigiamus personažų poelgius. Tą patį galite daryti ir žiūrėdami vaikiškus filmukus.

„Mamytės sūnelis“?

Berniukui kaip ir mergaitei būtina gauti švelnumo, šilumos, apkabinimų (yra nuomonių, kad net gi daugiau). Mama atlieka itin svarbų vaidmenį mažylio gyvenime psichologiniame, emociniame ir net energetiniame lygmenyje.

Tėtis vaidina svarbų vaidmenį, kad berniukas įsisąmonintų socialinį vyro statusą, išmoktų elgtis vyriškai.

Mamos tarsi sukuria pusiausvyrą tarp to, ko iš berniuko – būsimo vyro tikisi sociumas (būti stipriu, priimti sprendimus, atsakyti už savo veiksmus, uždirbti pinigų) ir tarp jo emocinės sferos, pozityvių žmogiškų savybių (gerumas, ryžtas, gebėjimas jausti ir užjausti, būti dėmesingam). Mamos užduotis – leisti suprasti vaikui, kad ji visada šalia, kad ja galima pasikliauti, o tėčio – parodyti, „kaip būti tikru vyru“ savo pavyzdžiu: siekti tikslo, neleisti savęs žeminti, matyti ir atlikti darbus namuose, atsakyti už savo veiksmus.

Mamai nereikėtų įsikišti, kai tėtis mokina ar baudžia sūnų, svarbiausia, kad vaikas žinotų, jog mama visuomet pasakys švelnų žodį ir suteiks paramą. Tik nereikia perlenkti lazdo ir sekti kiekvieną berniuko žingsnį, kad tik jam kas nors nenutiktų. Suprasti, ar teisingai auklėjate sūnų, leis sau užduotas klausimas: „Ar noriu, kad taip, kaip elgiasi vaikas, pasielgtų mano vyras?

Norėdami užauginti tikrą vyrą, visada pagalvokite, kokį sūnų norite matyti ateityje, tad atitinkamai elkitės, kelkite sau tokį tikslą, rodydami gerą pavyzdį.

Anot neuropsichologų apklausos, berniukus, net ir labai mažus, rečiau ima ant rankų, dažniau bara, jų atžvilgiu suaugusiųjų kalba sudaryta iš griežtesnių pasakymų „pasitrauk, duok, padaryk, baik“, o kalbėdami su mergaitėmis suaugusieji dažniau mini jausmines būsenas „patinka, myliu, liūdnas, linksmas“.

Berniukų ir mergaičių fiziologinis suvokimas šiek tiek skiriasi: berniukų žaidimai pagrįsti tolimesniu matymu – jie bėgioja, gainioja vienas kitą, mėto daiktus turėdami tikslą ir pan., ir išnaudoja visą jiems suteiktą aplinką. Be to, berniukų visapusiškam psichiniam vystymuisi reikia daugiau erdvės nei mergaitėms. Jei jiems neužtenka erdvės horizontalioje plokštumoje, jei išnaudoja vertikalią: lipa kopėčiomis, kopia ant baldų ir kt.

Skiriasi ir berniukų reakcija vertinant jų veiksmus. Berniukus domina vertinimo esmė, todėl jiems neturi prasmės tokie mūsų pasakymai kaip „Aš tavimi nepatenkinta“. Berniukas turi žinoti, kuo konkrečiai jūs nepatenkinti ir nori turėti galimybę pakeisti savo veiksmus.

Psichologė Liudmila Paškevič