"Mamyčių klubas" neseniai apsilankė viename iš seminarų tėvams, kuriuos rengia Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Šįkart labai įdomi tema - Kaip atpažinti vaiko talentus ir tikslingai juos vystyti.
Seminaro lektorius - LVJC neformaliojo vaikų švietimo mokytojas Vaidas Mašidlauskas.
Daugeliui tėvų atrodo, kad vaikas turi labai daug talentų: mėgsta dainuoti, šokti, piešti, ir viskuo domisi, ir išradingai atlieka įvairias užduotis. Tačiau kartais didieji talentai lieka nepastebėti, jie linkę neišsiskirti iš masės.
Kaip sužinoti, kad vaikas turi kažkokių gebėjimų? Vienas iš būdų – testai. Į lietuvių kalbą išversti testai, skirti vaikams nuo 6 iki 16 metų. Tačiau, kaip sakė dėstytojas, kur juos gauti Lietuvoje, informacijos nėra. Yra tik gebėjimų testai negalią turintiems vaikams.
Tačiau ne bėda - apie vaiko sugebėjimus, gabumus tėvai gali spręsti ir be specialių testų namų sąlygomis. Tai ir bandysime išsiaškinti keliuose straipsniuose.
Prieš apibūdinant, kas yra gabėjimai bei talentai, pirmiausia aptarkime, kas yra laimė. Juk visi tėvai nori, kad vaikai būtų laimingi.
Ko reikia, kad žmogus būtų laimingas?
-turėti norą (tikslą), kurį pasiekę žmogus susikuria naują tikslą
-turėti mėgstamą užsiėmimą, daryti tai, kas patinka
-mylėti ir būti mylimam (žmogus turi įvertinti tai, ką turi).
Kai turiu tikslų, kai žinau, ko noriu ir ko man reikia, atsiranda motyvacija gyventi, veikti, daryti.
Kai žmogus daro tai, kas įdomu, išsiskiria „narkotikas“ – endorfinas, pagal savo savybes panašus į morfijų. Gamta taip sutvarkė, kad tuomet, kai žmogu daro, kas jam patinka, organizmas padeda, kad jis dar daugiau susikoncentruotų į mėgstamą veiklą.
Kai mes mylime ir būname mylimi, mums gera ir linksma. Kai mes linksmi, organizmas gamina alkoholį, todėl žmogus labai gerai jaučiasi :)
Štai kaip paprasta būti laimingam.
Nuo ko pradėti, kad vaikai būtų laimingi? Žmogus turi sugebėti įvertinti tai, ką turi. Nes jei ir turi tikslų, sieki rezultato, tačiau neįvertini tai, ką turi ar ką pasieki, nesijauti laimingas. Todėl vienas iš mūsų tikslų – parodyti vaikams, kad reikia džiaugtis tuo, ką turi. Vaikas turi džiaugtis savo gabumais ir gebėjimais.
Kas yra gabumai?
Tai individualios žmogaus psichologinės savybės, lemiančios jo vienokios ar kitokios veiklos sėkmę. Gabumas yra įgimtas, bet ne statiškas, jis kinta, kokybiškai vystosi praktinėje veikloje. Jei įgimti gabumai nėra lavinami, jie negali pasireikšti.
Kai vaikas auga, jo gabumai gali arba vystytis, arba ne, jie yra dinamiški.
Bendrieji gebėjimai – tai tie asmens pažinimo proceso ypatumai, kurie būtini bet kuriai protinei veiklai atlikti: gebėjimas sutelkti dėmesį, įsiminti, atgaminti informaciją, gebėjimas suvokti, kas svarbiausia, lyginti, sisteminti ir pan. Bendrieji protiniai gebėjimai siejasi su intelektu.
Bendrus gebėjimus turi praktiškai visi vaikai, kurie neturi negalios.
Specialieji gebėjimai – tai psichinės savybės, kurios padeda žmogui atlikti tam tikrą veiklą. Tai gebėjimai, pasireiškiantys vienoje ar keliose mokslo, meno, sporto ar kitose srityse (matematika, kalbos, socialiniai mokslai ir t.t.)
Talentas – tai ypatingi gebėjimai, polinkis ir pasiekimai, visų pirma, specialieji.
Genialumas – tai patys didžiausi žmogaus kūrybiniai gabumai – ir bendrieji, ir specialieji. Žmogus laikomas genialiu, jei jo kūrybinės veiklos rezultatai daro didelę įtaką visuomenės gyvenimui, kultūros raidai.
Kartais vaiko sugebėjimus sudėtinga atpažinti. Jeigu vaikas genijus, iš pradžių priskiriame jį prie vaikų, kurie turi tam tikrų sutrikimų. Einšteinas mokėsi trejetais, jam labai blogai sekėsi moksluose. O pasirodo, jis genijus. Taigi, pažymiai neparodo, ar vaikas yra gabus.
Žinoma, geras vaiko mokymasis jau rodo tam tikrus jo sugėbėjimus, bet kai baigiasi mokslai, kas atsitinka su tuo žmogumi, kuris mokėsi. Jis toliau nebesimoko - jo gebėjimasis mokytis daugiau nepasireiškia.
Kokie yra intelektiniai gebėjimai:
-kalbinis intelektas: gerai išvystytas kalbinis gebėjimas, jautrumas žodžių skambesiui, ritmui, prasmėms
-loginis-matematinis intelektas: gebėjimas abstrakčiai samprotauti, skirti loginius ir skaičių dėsningumus
-muzikinis intelektas: gebėjimas kurti ir justi ritmą, garso aukštumą ir tembrą
-erdvinis intelektas: gebėjimas tiksliai suvokti regimąjį pasaulį ir erdvines joi ypatybes
-kinestezinis intelektas: gebėjimas kontroliuoti kūno judesius ir meistriškai valdyti objektus
-tarpasmeninis intelektas: gebėjimas skirti žmonių nuotaikas, temperamentą, motyvaciją, troškimus ir tinkamai į juos reaguoti
-asmeninis intelektas: gebėjimas įsigilinti į savo jausmus ir gebėjimus, skirti juos ir jais remtis kontroliuojant savo elgesį, pažinti stipriąsias ir silpnąsias savo ypatybes, troškimus.
Kuo aukštesnis asmeninis intelektas, tuo vaikas turi didesnių sugebėjimų beveik visose srityse.
Daugiau apie atskirus vaikų gabumus ir talentus - kituose straipsniuose.
