Kai vaikas keikiasi...

Grįžęs iš darželio, trimetis vakare pasako keiksmažodį, kurio toje šeimoje nelabai kas vartoja. Kaip tinkamiausiai sureaguoti į tai tėvams? Ką sakyti/ko nesakyti, kaip elgtis tokioje situacijoje?

Konsultuoja ikimokyklinio ugdymo specialistė Miglė Blažytė, www.silagelesdarzeliai.lt

Tokio amžiaus vaikai daugiau yra linkę atkartoti suaugusiųjų eglesį: veiksmus, žodžius, tam tikrus polegius. Jei šeimoje vaikas vis dėlto karts nuo karto išgirsta kokį nors keiksmažodį, tikėtina, kad tas išgirstas žodis, „išėjęs“ už šeimos ribų, bumerangu sugrįš atgal.

Vaikas  bus linkęs savo nauja patirtimi – naujai išgirstu žodžiu pasidalinti su savo draugais, o jie savo ruožtu savąja patirtimi pasidalins. Šiuo atveju tėvai turėtų aptarti vartojamąją kalbą šeimoje, girdint vaikams. Šia tema taip pat turėtų pasikonsultuoti su darželio auklėtojomis, pasiūlant apie tai padiskutuoti tėvų susirinkimo metu.

Kalbant su vaiku reikėtų išsiaiškinti, iš kur išgirdo šitą žodį (keiksmažodį) ir kokia, jo manymu, šito žodžio reikšmė. Paaiškinkite vaikui – jei mes nežinome žodžio reikšmės, mes tiesiog jo nevartojame.

Netinkama tėvų rekacija į vaiko elgesį gali turėti neigiamų pasekmių. Vertėtų prisiminti, kad trimetis dar neturi gyvenimiškos patirties, kuri jam leistų suvokti visą jį supantį pasaulį: žodžių prasmę, veiksmus ar tam tikrus poelgius.

Tad labai svarbu su vaiku kalbėtis kuriant artimus, pasitikėjimu grįstus santykius šeimoje.