Kai gyvenimas tampa nemielas

Kai gyvenimas tampa nemielas

14. May 2010, 08:05

Vieniems viskas atrodo blogai, juodai ir niūriai. Mūsų šeimoje irgi yra toks žmogutis. Tai mano mamytė.

 

Gyvenime jei tikrai labai nesisekė. Augo varganai, tėvai nuolat girtavo, mušdavosi. Ištekėjusi manė, kad rado savo laimę, bet..Praėjus keleriems metams tėtis susirado meilužę ir šeima ėme byrėti. Va tada ir prasidėjo: ašaros, grasinimas nusižudyti, vaistai..

 

Praėjus keleriems metams viskas lyg ir aprimo. Dabar mama gyvena su nauju draugu, ir, atrodo, yra laiminga. Bent jau turėtų būti. Bet..

 

Seniau buvę įvykiai ir nusivylimai gyvenimu palieka randus. O ir vaistai padarė savo darbą. Išsivystė priklausomybė. Taigi kaip viskas yra dabar. Dabar mamytei tiesiog yra depresija. Ji nebemoka džaugtis gyvenimu.

 

Būna viena diena graži, o kita jau juoda. Blogiausia yra tai, kad vos tik kažkas atsitinka, ji kaltina save. Mano kad yra kažkokia bloga ir neverta gyvenimo. Užėjus tokioms mintims geriausias pagalbininkas tampa vaistai. Jų geriama saujomis. Ir nežinau, kaip jai padėti..

 

Gyvenu ne tame pačiame mieste ir neišeina kiekvieną kartą užėjus krizei pas ją nuvažiuoti, kad ir kaip norėčiau. Taigi belieka tikėtis geriausio. Kol kas dievulis ar pats likimas ją saugo. Po saujomis išgertų vaistų blogiausia kas buvo atsitikę, tai kelių parų ilgas miegas ir atsibudimas ligoninėje.

 

Atrodo, prižada to nebedaryti, bet tai kartojasi nuolatos. Dabar jau įpratau gyventi su baime ir laukti. Laukti skambučio, kad mano mamukui kažkas atsitiko, kad jos galbūt nebėra. Sakysite, galima tokiam žmogui padėti, bet kaip tai padaryti.

 

Jei užėjus krizei ji užsirakina namie, išjungia telefoną ir su niekuo nenori bendrauti. Aišku, būna, kad atskrieja ir sms žinutės su atsiprašymu už viską ir atsisveikinimu. Tada visi susikambiname ir stengiames kažką daryti...

 

Tai va, gyvenimas tarsi ant ugnikalnio papėdės. Nežinai kas, kaip ir kada įvyks. Sakoma, kad žmogus, kuris galvoja ir kalba apie mirtį ir savižudybę to niekada nepadarys, bet man vis tiek neramu.

 

Gal ir jūsų šeimoje ar pažįstamų rate buvo tokių atvejų ir žinote, kaip tokiam žmogui padėti?

11. Jan 2011, 14:41

aciu😉

11. Jan 2011, 13:49

grazuoliukai 😀

14. May 2010, 16:14

Padovanok jai asmenines laisves kursus www.laimingi.lt ir supazindink su EFT technika http://www.youtube.com/watch?v=f3hy3P0W2BU&feature=related
Taip pat meditacijos, kvepavimo pratimai padeda.

14. May 2010, 12:17

ir tikrai zinau kaip tavo mamytei sunku,kai stogas vaziuoja ir atrodo nori numirti, nes pati tik maldavau paauglystei kad greiciau numirciau,nes seiles tysdavo kai visi valgydavo o as net sukrtamtyti nebegalejau,tai ka jau kalbeti apie nuryjima...o visa paauglyste praleista ligonineje

14. May 2010, 12:15

linute suprantu, paauglysteje ir as sunkiai sirgau nebepaejau, maisto nebesukramciau, geda budavo kur iseiti nes griudavau o pargriuvus neturejau jegu atsistoti, akys primerktos buvo kaip girtos, nebeprakalbedavau, nes nebebuvo jegu sakinio suregsti... kiek tevai kreipes i gydytojus viska nurase paauglystei, kad nenoriu eiti i mokykla, tyngiu.... kol 16metu besveriau 40kg budama 174cm,ir guledavau be samones po kelias valandas.... va tada tik daktarai dave siuntima i vilniu, kur buvo atlikta extra operacija plauciu, dekui dievui kadtai buvo nepiktybinis auglys, bet pasekmes geriu vaistus jau 6metus ir be ju negaliu ne dienos, net is lovods pakilti negaliu nes mano raumenis nebefunkcionuoja kaip turetu, o vaistu pagalba jie dirbtinai veikia

14. May 2010, 12:06

situacija tikrai nepavydėtina ir padėti kaip...

14. May 2010, 11:19

buna visims tokiu dienu. Bet cia jau tikrai depresija. aisku lengva pasakyti ,kad zmogus pats gali susitvarkyti su sia beda,bet nevisada imanoma, jeigu jau nueita per toli. Manau,kad reikia specialistu pagalbos butinai,gal vaistai netinka reikia keisti. Pabandykite Vilniuje papulti Vasaros 5. yra ribiniu busenu skyrius.Kur dirba super specialistai. neprivaro vaistu. Naujas modernus skyrius.Vyksta psichoterapines grupes, daile ir t.t....jeigu reikia skiria vaistu truputi pradziai,. ten skyriaus vedejas Alekseicikas. geras gyd. K. Remeikis. Nebijokit ieskokit pagalbos.Susiraskit duomenis internete. sio skyriaus tel.numeris irgi yra. pasiskambinsite ir paklausite ar siuntimo reikia,ar dar ko nors kaip tenai paulti.Mazas sis skyrius gali tekti ir eiles palaukti. Svarbiausia nenuleisti ranku ir nepalikti zmogaus tokioje busenoje, nes tavo mamai labai sunku. stiprybes.

14. May 2010, 10:12

kad ji pas specialista nenori kreiptis, sako kad ir taip praeis viskas..

14. May 2010, 09:19

stiprybes ir aisku ieskot pagalbos reiktu pas specialista arba klazkur dar 🌷

14. May 2010, 09:10

stiprybės.

14. May 2010, 08:50

Stiprybės linciuke5, žinoma reikia bendravimo ir dėmesio skirti mamai, bet jei ta tikroji depresija - būtinai kreipkitės į specelistus. Reikia ne pabijot pasikalbėt su psichologu (čia ne psichiatras, dauguma painioja 😀, ypač viresni žmonės 😉), mama turi pati susigaudyti savo gyvenime, jausmuose, padėti gali specelistas, nes kartais šeiminykčiams sunku įžvelgti tikrąją problemą... Laikykitės linciuke5... ir ieškokit sprendimo profesonalaus...

14. May 2010, 08:50

jei tik yra galimybe ieskokite pagalbos pas psihologa, nes isivaizduoju toki gyvenima,kaip ant adatu...kasdien vis galvojant kad kas nenutiktu...

14. May 2010, 08:45

stiprybes Linute. cia gali padeti mama pati sau su specialisto pagalba... aisku ir jusu palaikymas be galo svarbus