Nutarusios į mažylio racioną įtraukti žuvį, pradėkite nuo jūrų žuvų — jos pačios vertingiausios, turi daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Virta ar piene troškinta žuvis, anot pediatrės Dalios Viederienės, turi būti ekologiškai švari.
Žuvies tyre derėtų maitinti 1 – 2 kartus per savaitę ir tik tada, kai vaikas jau pripratęs prie mėsos – apie 10-11 mėnesį.
Žuvis turtinga įvairiais vitaminais ir mikoelementais
Žuvyje gausu baltymų, juos organizmas įsisavina greičiau nei gyvulių ar paukščio mėsos. Maisto produktuose geležis yra dvejopa: vadinamoji hemo (mėsoje, žuvyje) ir ne hemo (kruopose, vaisiuose, daržovėse, uogose, piene). Pirmoji geležies rūšis įsisavinama lengviau.
Tiek mėsoje, tiek žuvyje gausu vitaminų B12, A, E, D, mikroelementų - cinko, kalcio, vario, mangano, kobalto, nikelio. Žuvis turtinga vandenyje tirpiais B grupės vitaminais, jodu, fosforu, selenu.
Pirmaisiais kūdikiio gyvenimo metais sparčiai vystosi akių tinklainė ir rega, periferinė ir centrinė nervų sistema. Tam reikia omega -3 riebiųjų rūgščių, kurių yra žuvyje. Šios rūgštys skatina protinį vystymąsi, slopina uždegimus, stiprina imunitetą.
Geriausiai tinka virta liesa žuvis
Galite vaikučiui duoti po truputį ragauti ir paprastos jūrinės žuvies, svarbu, kad būtų šviežia, o ne šaldyta. Nebūtinai tai turi būti lašiša ar kita raudona žuvis, kaip kai kurios mamos įpratusios.
Galite duoti ir menkę, lydeką ir kitas rūšis. Visos rūšys tiks, tik žiūrėkite, kad nebertų – jei pasirodo pirmieji alergijos požymiai, maitinimą žuvimi sustabdykte, o po savaitės ar dviejų vėl pabandykite.
