Šiuolaikinėje visuomenėje susidariusi klaidinga nuomonė, kad vos tik susirgus, reikia „griebtis“ antibiotikų, esą jie padeda nuo visų negalavimų.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ragina žmones atsakingiau elgtis su antibiotikais, nevartoti jų vos pradėjus negaluoti ir suprasti nereikalingo jų vartojimo pasekmes. Dėl antibiotikų vartojimo pirmiausia reikia konsultuotis su šeimos gydytoju.
Antibiotikai – vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti sustabdo jų dauginimąsi.
Kaip bakterijos tampa atsparios?
Daugelį metų antibiotikai padėdavo išgydyti gyvybei pavojingas infekcijas, tačiau pastaraisiais metais netinkamas antibiotikų vartojimas paskatino antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Kiekvieną kartą, kai vartojame antibiotikus, jautrios bakterijos yra sunaikinamos, o atsparios – lieka ir dauginasi.
Atsparių bakterijų atsiradimas – rimta visuomenės sveikatos problema, nes atsparios bakterijos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui išlaikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms.
Neteisingas antibiotikų vartojimas:
• Skatina atsparių bakterijų vystymąsi;
• Naikina gerąsias organizmo bakterijas;
• Sukelia pašalinius reiškinius.
Kada galima vartoti antibiotikus?
Antibiotikus reikia vartoti tik kai jie yra būtini ir tik gydytojui paskyrus. Būtina laikytis gydytojo nurodymų (dėl gydymo trukmės, dozių, likučių laikymo ir kt.). Jokiu atveju nenaudokite antibiotikų savo nuožiūra, tik gydytojas gali nustatyti diagnozę ir nuspręsti ar tikrai reikalingas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas. Sergant virusinėmis ligomis, tokiomis kaip peršalimas ar gripas, vartojami antibiotikai nepadės jums pasveikti, o tik pablogins jūsų sveikatą.
Antibiotikų negalima vartoti:
- sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (gali pasireikšti priešingas poveikis)
– esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nepalengvina skausmų)
– sutrikus žarnyno veiklai
- moteriai, kuri yra nėščia arba planuoja nėštumą.
Kartais antibiotikai tikrai yra svarbūs, kad ligonis pasveiktų, bet juos būtinai turi paskirti gydytojas.
Gydantis antibiotikais naudinga valgyti artišokus, svogūnus, cikorijas, česnakus, kukurūzų dribsnius, avižinę košę, ruginius gaminius, pupeles, vaisius, gerti tirštas sultis ir alų. Šis maistas pasižymi probiotikų savybėmis, t.y. gamina organizme gerąsias bakterijas, kurios po antibiotikų vartojimo žūva. Gydytojai pataria po antibiotikų vartojimo sugerti gerųjų bakterijų kursą.
Anot Hipokrato, nuodą nuo vaisto skiria tik dozės dydis. Vartoti antibiotikus reikia tik tokiu atveju, kai jie tikrai būtini.
Tiek medicinos atstovams, tiek visuomenei suprantamas faktas, jog žmogus sunkiai išgyventų be antibiotikų, tačiau gausus ir neteisingas jų vartojimas turėtų būti kuo skubiau mažinamas, siekiant pristabdyti atsparių bakterijų vystymąsi ir plitimą. Už antibiotikų veiksmingumo ir savo sveikatos išsaugojimą esame atsakingas kiekvienas iš mūsų.
