Jovydas irgi jau turi Krikšto sakramentą

Paskutinis liepos šeštadienis mūsų šeimai buvo neeilinė diena. O neeilinė todėl, kad šią dieną buvo pakrikštytas Jovydukas.

Rytas išaušo apsiniaukęs, bet įsidienojus pasirodė saulutė. Lauke oras buvo nei per šaltas, nei per karštas, pats viduriukas.

Papusryčiavę puolėm puoštis. Jovydukas pasipuošė mamos nertu kostiumėliu.

Kai visi pasipuošėm, išvykom į Kryžių kalną. Ten pastatėme Jovydukui kryžiuką.

Po to važiavom į bažnyčią. Kelionėje Jovydukas užmigo, tad atvykus teko jį pažadinti. Iš pradžių ceremoniją labai įtartinai stebėjo, o kai pylė Šventą vandenuką ant galvytės, tada prasidėjo "dūdų orkestras", kuris jau tęsėsi iki pat krikšto ceremonijos pabaigos.

krikšto tėvelius parinkome savo gerus draugus. Manom, kad jie tikrai bus Jovydukui gerais krikšto tėveliais. Jie gyvena kaime, kur yra geras oras ir smagu lauke ten padūkti.

Dar Jovydui reikėjo sugalvoti antrą, Šventą, vardą. Mes parinkome Jono vardą. O istorija šio vardo tokia. Likus dviem dienom iki Jovydo gimimo, mirė Jovyduko močiutės brolis, kuris buvo vardu Jonas. Giminaičiai sakydavo: vienas Jonas išėjo, kitas atėjo. Taip ir prilipo šis vardas.

Na štai, tokios buvo mūsų kuklios krikštynos...