Krosnyje jaukiai traška ugnelė, sūnelis ramiai žaidžia man prie kojų, o aš sėdu prie kompiuterio pasakoti, kaip mums sekės praėjusi savaitė.
Kaip greitai bėga laikas – rašau jau apie 5-tą Jonuko primaitinimo savaitėlę...

Jonukas kaip visada valgė puikiai, išdygus dantukams, apetitas vėl sugrįžo ir pagaliau išsprendžiau mūsų seną problemą dėl mažokai suvartojamų skysčių kiekio. Jonukui atsisakius dienomis mano pienuko, arbatėles jis gerdavo labai nenoriai.
Pieno mišinuko neima nė iš tolo, na dar nebent reikės pabandyti duoti atvėsusio, nes šiltus gėrimus jis spjauna lauk. Saldinti cukrumi pabijojau, nes cukrus sukelia rūgimą žarnytėje, o tada pučia pilvuką. Sprendimo būdas – 2 arbatiniai šaukšteliai naminės vyšnių uogienės sirupėlio į arbatėlę.
Uogienė, savaime suprantama, virta su cukrumi, bet tuose dviejuose šaukšteliuose jo yra labai mažai, tad surizikavau ir be galo apsidžiaugiau, kad mano mažyliui patiko tokia arbatėlės versija ir pradėjo išgerti daugiau skysčių.

Taip pat išsprendėme ir dar vieną nuo pat primaitinimo pradžios Jonuką kankinusią problemą – naktinį pilvuko pūtimą ir raižymą. Mūsų gydytojos patarimu, pakeitėme košytėms naudojamą mišinuką į belaktozį. Taigi ir naktelės tapo ramesnės visai šeimai.

Šią savaitę pradėjom valgyti kukurūzų košę, kurią, kaip ir kitus naujus produktus, Jonukas noriai valgė. Taip pat išbandėme naują receptuką – ryžių, bulvių ir morkyčių košytę su mišinuku. Ji taip pat su dideliu apetitu išnyko iš dubenėlio. Taip pat praplėtėme ir užkandukų tarp maitinimų racioną – valgome ne tik barankytes ir vaisių tyreles, bet ir ryžių trapučius, vaflius.
Mūsų mažasis atrado dar vieną gudrybę – „reketuoti“ valgančius tėvelius. Su vyru visada valgyti einam tada, kai pamaitinam Jonuką, tačiau, pasirodo, jis tikras besotėlis – nors ir pavalgęs, vos tik pamatęs kurį nors iš mūsų valgant, tuoj pat prisistato išpūstom akytėm ir čepsinčiom lūpytėm ir pradeda reikalauti, kad ir jam duotume.
Ne visada mūsų lėkščių turinys būną tinkamas Jonuko pilvukui, tad jei valgom sumuštinį, tai, aišku, ir jam, kaip paukšteliui į pražiotą snapelį, įdedam po mažytį kąsniuką duonytės ar batono, o jei mūsų valgomo maisto jam negalima, tai tuomet duodame ką nors iš jam įprastų užkandėlių.

Beje, Jonukas turi dar vieną keistą įprotį – jei, neduok dieve, jam į burną papuls košės kąsnis su gumuliuku, tai tuomet susiraukęs atstato rankytę ir atsisako valgyti visiškai. Taigi, mamytei tenka labai gerai pasistengti ir kruopščiai sutrinti košytes iki vientisos masės.
Vaiko papildomo maitinimo dienoraštis
Projektas truks nuo vasario 15 d. iki balandžio 15 d.
FRISO košės

KINELLA sultys

Už įdomiausią ir vaizdingiausią dienoraštį projekto pabaigoje vienai mamytei padovanosime specialią dovaną!
“Easiyo“ dovanų rinkinys

Stokite į EasiYo klubą facebook'e ir kiekvieną savaitę gausite naujų receptų savo šeimai.

Tampyti uzuolaida - jo megstamas zaidimas. Medziaga plona, tad ir nulpyso 😃 Nieko baisiaus, bus proga man pasisiuti kitas uzuolaidas, gal kokias idomesnes sugalvosiu 😃 Pas mus laminuotos grindys ir jos labai slidzios, kilimu nededu, nes turim suni, tad valyti patogiau. Vien su kojinytemis slidu, nekarta yra paslydes ir skaudziai del to susimuses, o jis jau eina isikibes. Skaiciau, kad batukai reikalingi tada, kai vaikutis daugiau laiko praleidzia ant koju, negu sliauziodamas. Vasara beje ir mes ji basa namuose laikysim, nes basos kojytes neslysta ant grindu 😀
o jus jau ir su baciukais 😀 as tai namie tik su kojinytemis, vasara ateis tai basomis gales lakstyti.
Nejaug vaikutis uzuolaida sugebejo suplesyti ? 😀