Išskirtinės Agatos krikštynos: mamos reportažas

2009 metai vasario 12 diena. 23 val. 25 min. ignaliniečio Egidijaus (28 m.) ir vilnietės Jolantos (25 m.) Zabolevičių šeimoje gimė dukrytė Agata. Krikštynų dieną Agatai buvo 3 mėnesiai.

Kodėl nutarėte daryti išskirtines krikštynas, juk šiais laikais dauguma stengiasi viską supaprastinti?

Aš savo krikštynų neatsimenu, o prisiminimams turiu tik vieną nuotrauką, mano vyrą tėveliai krikštijo, kai jam buvo 10 metų ir jis nieko išskirtinio apie jas pasakyti negali. Todėl savo dukrytei norėjome padaryti tokias krikštynas, kad apie jas galėtumėme daug ką papasakoti ir kad liktų bent keli daiktiniai atminimai.

Dar viena iš priežasčių buvo ta, kad ne kiekvienas žmogus turį gyvą proprosenelę, tad nepasisemti iš žmogaus jo jaunystės papročių, minčių butų tiesiog nuodėmė. Mes ruošdami Agatos krikštynas stengėmės atkurti ko daugiau papročių ir tradicijų paskanindami juos šiuolaikiniais prieskoniais.

Kur ieškojote informacijos apie krikštynų papročius?

Pirmi informacijos šaltiniai buvo Agatos seneliai, bet jie labai daug informacijos nesuteikė, tada kreipėmės į Agatos promočiutę ir net į propromočiutę Stefaniją, kurį šiais metais atšventė 95 gimtadienį. O šiuolaikinių minčių krikštynoms radome įvairiuose interneto tinklapiuose vaikams.

Kiek truko pasiruošimas?

Su kunigų susitarėme iki krikštynų likus 2 mėnesiams, nuo tada ir prasidėjo intensyvus pasiruošimas. Atrodo, kad laiko tarpas visai ne didelis, tik du mėnesiai, bet ruošėmės tikrai labai intensyviai, teko sėdėti ir naktimis. Bet rezultatas buvo to vertas.

Kur vyko krikštynos?

Oficiali ceremonija vyko Palūšės bažnyčioje Ignalinos rajone. Šį bažnyčia yra istorinis paminklas ir puikavosi ant vieno lito banknoto. Puota vyko Vilniuje nuosavo namo kieme. Pirma mintys buvo nuomotis kavinę, bet po to nusprendėme: jai jau ruošiame tokias išskirtines krikštynas, tai iš vaišės turi būti išskirtinės, paruoštos namuose.

Kokius papročius pritaikėte ir ką jie reiškia?

Viskas prasidėjo nuo to, kai pradėjome ieškoti Agatai rūbelių. Prekybos vietose rūbeliai gražūs, bet banalūs. Tad rūbelius (suknelę, batukus, kepurytę, apsiaustą, žvakės apvalkalą ir rankinuką) sunėrė Agatos senelio žmona (mano tėvelio žmona).

Rankinukas buvo nedidelis, bet į jį mes sudėjome:

nedidelį siuvimo rinkinį (adatą, siūlą, sagą, žiogelį) – kad Agata visa gyvenimą apsirengus būtų,

šv. Agatos duonos ir druskos – kad Agata visa gyvenimą maisto turėtų (pavalgius būtų),

pinigėlį (mes įdėjome vieno dolerio kupiūrą) – kad pinigėlių gyvenime netruktų,

Baltą rankinuką perjuosėm žydrų kaspinėliu – kad Agatai su berniukais (vyrais) sektųsi.

{pic:agata}

Į puotą krikšto mama atvyko su dideliu tortu. Jis buvo labai gražus – rožinis, papuoštas lopšeliu ir bateliais, su užrašu „AGATA“. Tada krikšto mama Margarita (mano sesuo) aprengė Agatą krikštynoms paruoštais rūbeliais, tokį paprotį praktikavo jau Agatos proseneliai, kad vaiką rengia ne tėveliai, bet krikšto mama.

Kai visi svečiai susirinko ir buvome pasiruošę išvažiuoti, Agatos senelė padavė ją mums pro langą, nes senoliai sako, kad tada vaikeliui kelyje seksis. Pagal Agatos pro pro senelę iki bažnyčios vaikas ir krikštatėviai turi važiuoti atskirais vežimais, mūsų vežimai buvo pakankamai šiuolaikiški, mes važiavome automobiliais, bet krikštatėviai nuo Agatos važiavo atskirai, o iš bažnyčios – kartu.

Bažnyčioje Agatą laikė krikštamotė, nes būtent tam ji ir yra, kad pakrikštytu dukrą (berniuką laiko – krikštatėvis).

{pic:krikstotevai}

Po krikšto kunigas sakė tokius žodžius: „Jūs savo darbą atlikote, pakrikštijote vaiką. Dabar atiduokite ją tėvams, tegul auklėja ją dorai ir krikščioniškai.“

Iš bažnyčios nuvykome pas vyro tėvelius (Agatos senelius, kurie gyvena Ignalinos rajone), ten tradiciškai Agatos tėvelis, krikšto tėvelio padėdamas pasodino medelį – mergaitei liepaitę.

Grįžome namo, per namų slenkstį Agata įnešė močiutė (mano mama, berniuką neštų vyro mama) ir paguldė ją į lovytę. Toliau iki pat vakaro Agata rūpinosi krikštatėviai (maitino, keitė vystyklus, migdė ir žaidė).

Susirinkę svečiai už stalo ant jo pamatė labai daug vaišių, kuriuos visos buvo pagamintos namie, bet pasigedo lėkščių, į kurias galima būtų tas vaišes įsidėti, o viskas buvo todėl, kad prieš leisdami svečiams valgyti, davėme jiems paragauti, ką valgo mūsų vaikai: padavėme pirktą obuolių tyrelę su išskirtine etikete. Kai tyrelė rateliu apėjo visą stalą, šeimininkė padavė karštą patiekalą.

Uždegus ant stalo 12 baltų žvakių – kurios simbolizuoja 12 šviesių mėnesių per metus. Aš perskaičiau maldelę. Žvakės degė iki pat iškilmių pabaigos.

Po kažkiek laiko svečiams išdalinome loterijos bilietukus, susuktus popierėlius, perrištus kaspinėliu. Sakėme, kad tai loterija be pralaimėjimo. Tiesą sakant, ten buvo darbeliai, ko svečiai turi išmokyti Agatą iki kol jai sukaks 18 metų.

Kitas naujoviškas paprotys: daviau krikštatėviams du rėmelius, mamai ir tėčiui vienodus, juose buvo įrėminti 10 krikštatėvių įsakymų. Jie juos perskaitė ir pasirašė laikraštuke pasižadėjimą jos vykdyti.

Tada su vyru padėkojome krikštatėviams už padaryta dideli darbą. Ir galiausiai svečiai į laikraštuko skiltį „Užrašams“ parašė savo linkėjimus.

Kas buvo įspūdingiausia?

Įspūdinga buvo viskas, mūsų pobūvio vieta buvo papuošta rėmeliais su Agatos nuotraukomis, kabėjo barškučiai, kiti žaisliukai, Agatos kojinytės ir tapukai. Daug baltų ir rožinių kaspinų bei baltų balionų. Atmosfera tikrai priminė vaikišką šventę.

Labai gražus momentas buvo medelio sodinimas – labai smarkiai lijo, bet visi noriai dalyvavo.

{pic:medelis}

Žinoma, pats svarbiausiai dalykas – kad Agata atrodė kaip angelėlis.

Kokie svečių atsiliepimai?

Iš tiesų, labai bijojau žmonių reakcijos į visus šios veiksmus, maniau, kad sulauksiu daug kritikos. Galiu pasakyti, kad žmonių reakcija buvau nustebinta, jie taip šiltai viską priėmė ir noriai viską su džiaugsmu atliko, todėl aš buvau labai laiminga, kad krikštynos pavyko visapusiškai. Vyro sesuo, kuri žada krikštyti savo dukrytę, pasakė: „Aš pasisemsiu iš jūsų daug gerų idėjų.“

{pic:seima}

Jolanta Zabolevičienė