Įsiklausyk į nakties tylą

Vakaras buvo šiltas ir tylus, kiekvienas ruošėsi stebuklui.

Užlipusi ant lovos, užsiklojusi pūkine anklode, stebėjau, kaip šešėliai slėpėsi tuščiame horizonte. Ir tyliai mąsčiau, kad kartais mėnulis būna ryškesnis už saulę. Užsimerkiau ir bandžiau užmigti...

Vėl atsimerkiau... Medžiai susiliejo nakties tamsoje. Tada suvokiau, kad paslapties toli ieškoti nereikia, o reikiatik tik įsiklausyti į naktį.

Vaikeli, ar nori sužinoti kur slypi nakties paslaptis?.. Klausyk...

"Aš buvau maža mergaitė. Toks mažas vaikas, visai  kaip tu.  Turėjau savo vaikišką pasaulį. Turėjau savų paslapčių ir nematomų draugų.

Draugai - mano artimiausi ir geriausi visame pasaulyje. Apsižiūrėk aplink save, ką matai? Žaislai. Štai nakties paslaptis. Užmerk akeles ir idėmiai klausykis..

Tai buvo meškiukas - pūkuotukas, medinis žmogeliukas ir mažasis liūtukas.  Trys mano ištikimiausi draugai. Prabudusi naktį išmokau įsiklausyti į tylą. Išmokau suprasti jų kalbą.

Karta atsibudusi išgirdau kažką dainuojant:

- Miegok, miegok, mus susapnuok. Mes čia šalia, saugom tave. Saldžiai miegok, nakties nebijok.

Man dainavo mano žaislai. Dainavo gražiausia pasaulyje dainą. Ir tai buvo mano paslaptis. Kiekvieną naktį sapnuose mačiau meškiuką - pūkuotuką, medinį žmogeliuką ir mažą liūtuką.  Mes šokom, dainavom, bėgiojom po pievas, žaidėm ir juokėmės.

Tik ryte, atmerkus akeles, viskas būdavo kitaip. Mano draugai žaislai stovėjo lentynoj ir žiūrėjo į mane. Jie nesišypsojo, nelakstė, o tik žiūrėjo.

Užtat aš žinojau, kad jie mane girdi. Aš imdavau juos i lauką, atsisėsdavau pievoj tarp gėlių ir laukiau, kol saulės spindulius pakeis mėnulio šviesa. Laukiau, kol mano žaislai vėl aplankys mane..."

Nuo redakcijos:

Labai kviečiame paskubėti kurti pasakas ir kitas mamas. Konkursas vyksta iki spalio 10 dienos. Psichologinio konsultavimo grupė įsteigė puikius prizus - Emocinių lėlių kūrybinius rinkinius:

Sukūriau tau pasakėlę - iki spalio 10 d.