Aplankėme Vilhelmo prosenelį. Ir pastebėjome dar vieną naujai išmoktą veiksmą. Atropojęs prie prosenelio stojasi. Jaučia, kad prosenelis neturi jėgų jo suimti pirštais. Kimbasi į pirštus ir pats stiebiasi į viršų stipriai įsikibęs. Taip pat pakeltas labai stipriai įsikibęs laikosi ( kaip bezdžioniukas ). Ir proseneliui jau ne taip baisu laikyt. Ir jau galime su proanūkiu palikti ant rankų. Gražiai kartu apsikabinę pabendrauja. Kol mama virtuvėje geria ramiai kavutę.
