Jei ir Tu nori ko nors paklausti psichologės, rašyk laišką el.paštu: redakcija@mamyciuklubas.lt arba klausk MK Forume rubrikoje "Klausk psichologo".
Vilijos laiškas:
Auginu 2 metukų berniuką. Ir su juo man kyla labai daug problemų. Jis daug ko bijo, nuo kūdikystės bijo svetimų žmonių, vos tik kas užkalbina, pradeda verkti, bijo ir daktarų, ypač po to, kai teko dažnai pas juos lankytis ir tvarstytis žaizdą (šuns įkandimą), po visų apsilankymų vaikas tapo dar jautresnis, pradejo bijot net maudynių, ko anksčiau labai mėgo. Nebežinau, ką daryti, maudyti reikia, bet jis klykia vos pamatęs, kad leidžiu vandenį į vonią. Nebeišmanau, kaip su tom visom baimėm kovoti ir ką daryti. Labai lauksiu atsakymo.
Psichologė Vika Aniulienė:
Sveiki, Vilija,
Neparašėte, Jūsų vaikutis gimė laiku ar prieš laiką. Neišnešiotukų labai dažna problema – nepilnai išsivysčiusi nervų sistema.Tai ne liga, ne yda ar kažkas tokio, nervų sistema brandinama gimus ir ilgainiui vaikiukas pasiveja bendraamžius, tačiau tol, kol vejasi – būna dirglus, jautrus ir labai reaguoja į aplinką.
Siūlyčiau nevengti baimę keliančių situacijų, tačiau jų neprovokuoti ir neignoruoti vaiko nepasitenkinimo. Pabandykit prie situacijos prieiti palengva, rasti būdą, kaip sudominti. įsigilinkit į kiekvieną vaiko baimę ir pagalvokite, ar tam buvo bent menkiausia priežastis?
Vaikai dažai bijo nepažįstamų arba konkrečiai, pvz. akinių, barzdų, ūsų (tai, prie ko jie nėra pratę). Situaciją su šuns įkandimu reikėtų taip pat išsamiau žinoti: prieš kiek laiko tai įvyko, kaip vaikas elgėsi prieš tai? Galbūt daktarų baimė ir perrišimai jam tiesiogiai asocijuojasi su maudynėmis?
Kalbant apie maudynių baimę, tai užtenka net menkiausio paslydimo, vandens gurkštelėjimo ar muilo patekimo į akis, kad tai pasidarytų labai labai nepatrauklus užsiėmimas. Galite bandyt parodyt, kaip maudosi brolis/sesuo ir kaip žaidžia.
Arba pati atsisėskit į vonią, prisipilkit putų, pasileiskit vandenį, o vaikas tegul jus stebi stovėdamas prie vonios, pateliūskuokit vandenį, pristatykit pilių iš putų, paklauskit – gal nori prisijungti (jei nenori, nereikia, svarbu, kad jis pamatytų, kad vonioje galima labai gerai praleisti laiką).
O galbūt jam tiesioj nepatinka lipti į pilną vandens vonią, gal pabandykite maudyt įsodinę į vonią ir tik tada pilant vandenį, galbūt jam nereikia jokių priemonių, tiesiog ramiai sau maudysis, jei jūs kartu ar tėtis bus vonioje...
Vienaip ar kitaip, jei vis dėlto Jums atrodo, jog tai daugiau nei baimė ar nerimas, jei turite įtarimų, kad tai gali būt kažkoks užsitęsęs procesas ar sutrikimas – kreipkitės į šeimos gydytoją dėl neurologo konsultacijos.
mano maze taip pat isnesiota ir po operacijos pradejo visko bijoti, kaikada net senelio su mociute neprisileidzia.
Mano dukryte irgi visko bijo nuo kudikystes, nors gime laiku. O po ligoniniu pradejo dar labiau bijoti, ypac zmoniu, visu, isskyrus teti, broli ir mane. Net bijau, kad kaimynas ar siaip koks nepazistamas kieme neuzkalbintu, nes asaros liejasi is kart 😪 Negalime eiti i svecius ir pas mus sveciu kviesti, nes taip pradeda verkti, kad sienos dreba, ir nenustoja tol kol buna svetimu zmoniu. Vargstam. 😥