Patricijos prosenelis, Juozas Sabaliauskas, iš pažiūros eilinis diedukas, kaip ir visų garbaus amžiaus senjorų, taip ir jo - veidas „išvagotas“raukšlių, plaukai jau visi sidabru pasidabinę, bet jis poetas (ypač Šiauliuose gerai žinomas) išleidęs ne vieną savo poezijos knygelę.
Dabar galime tik atminti susitikimus su juo, nes lygiai prieš mėnesį jis išėjo anapilin.
“Mirė poetas?! Poetai nemiršta… Miršta tik kūnas. Kiek tik atsimenu, Juozas Sabaliauskas visada buvo Poetas,”- taip sako K. Alminas, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus pirmininkas
Anot, K.Almino, “maždaug prieš 40 metų į Šiaulius atvykęs Antanas Jonynas Juozą Sabaliauską įvardijo geriausiu Šiaulių poetu. Bet Juozas buvo ne tik poetas – jis buvo Šiaulių Sąjūdžio ledlaužis.
Jis, būdamas vienintelio miesto laikraščio „Raudonoji vėliava“ žurnalistu, pirmasis pralaužė komunistinės stagnacijos ledus – tame laikraštyje išspausdino straipsnį apie lietuvių tremtinių kančias Sibire. Iki tol apie tai buvo rašoma tik sovietmečio pogrindinėje spaudoje. … Savo nuoširdžiu žmogiškumu, indėliu į Lietuvos Nepriklausomybės kūrimą, sukurtomis eilėmis lieki mumyse ir paliktame pasaulyje.”
Prosenelis J.Sabaliauskas dar spėjo Patricijai sukurti ir dedikuoti savo eilėraštuką:
Suskambėjai, sužėrėjai
lyg danguj žvaigždelė,
bet atbėgai, atskubėjai
Lietuvos šalelėn.
Testiprėja Tau sparneliai
Tėvužėlių šildomi,
kad pasiektum tu salelės
išsvajotą spindulį.
Inesa
Uzuojauta 🌷. Labai grazios eiles
nuostabus ir prasmingas eilėraštis. šviesuolis jūsų prosenelis. yra kuo didžiuotis.
uzuojauta