Žmogus, kuris neišmano vietinių valgymo tradicijų, elgesio prie stalo kultūros, visuomenėje neretai laikomas pašaliečiu. Todėl tinkamai elgtis prie stalo yra labai svarbu. Deramai tai daryti reikėtų visą laiką, pradedant maisto parinkimu, paruošimu, patiekimo būdu ir baigiant valgymu.
Jei kas nors nori įsilieti į tam tikrą visuomenę, jis turi valgyti kartu su ja, nes nėra geresnio būdo atskirti pašaliečius ir vietinius, kaip žiūrėti, ar jie išmano šios visuomenės valgymo etiketą ar ne.
Taisyklingas sėdėjimas
Visko reikia mokytis, netgi ir to, kaip sėdėti prie stalo. Neišsigąskite, nes nėra taip baisu, kaip gali atrodyti. Keletas patarimų, kaip sėdėti ir kur dėti rankas.
Sėdėkite tiesiai ir ramiai, nevažinėkite su kėde. Rankas laikykite ne po stalu, o ant jo; nedera stalo ramstyti alkūnėmis ir ant jo užsidrėbti. Jei kaire ranka nevalgote, laikykite ją ant stalo krašto. Kitur, pavyzdžiui, kai kuriose Azijos šalyse, kairė ranka laikoma nešvaria ir todėl jos vieta ne ant stalo krašto, o ant kelių.
Pirštus laikykite ramiai, nebarbenkit jais į stalą, nežaiskit su valgomaisiais įrankiais.
Sėdėkit suglaudę kojas, nedera po stalu jų ištiesti, sukryžiuoti ir uždėti vieną ant kitos. Kojomis netabaluokit, nejudinkit pagal muzikos taktą.
Kad ir kaip spaustų batai, prie stalo nenusiaukite.
Kaip naudotis servetėlėmis
Oficialiems pietums labiausiai tinka pateikti medžiagines servetėles, neformaliems susitikimams yra tinkamos popierinės. Medžiaginės servetėlės būna skirtingų dydžių, iš kurių kiekviena yra pritaikyta konkrečiam panaudojimui.
Gėrimų servetėlė, dažniausiai pateikiama prie gėrimų ir, kaip ir dauguma medžiaginių, yra kvadrato formos, kurios dydis daugmaž 12×12cm. Pusryčiams skirtos servetėlės yra ~5cm didesnės, o skirtos vakarienei – dar didesnės ir už šias. Medžiagines servetėles galima rinktis įvairių spalvų, tekstūrų, audinių, su pagal užsakymą įspaustais inicialais ir jos netgi gali būti tokios pačios spalvos, kaip ir staltiesė. Tačiau be abejonės aukštos kokybės baltos spalvos lininės ar lino ir medvilnės mišinio servetėlės vis dar yra elegancijos viršūnė.
Šnekant apie oficialius pietus, vestuvės taip pat turėtų būti laikomos formaliu pasisėdėjimu. Tačiau tikrai tik nedaugelis gali sau leisti masei svečių paruošti geros kokybės medžiagines servetėlės. Didelėms iškilmėms, kaip šiuo atveju ir vestuvėms, galima naudoti popierines servetėles, kurių dydis, svoris, tekstūra bei apdaila kiek įmanoma labiau primena medžiagines servetėles.
Prieš prasidedant pietums, servetėlė guli ant stalo. Dažnai ji dailiai sulankstyta. Kartais kas nors gali pamanyti: „Ak, ji per graži, kad ja naudočiausi!“ Tačiau servetėlė kaip tik ir yra skirta tam, kad ja naudotųsi.
Kur dėti servetėlę
Atsisėdę prie stalo paimkite servetėlę, išskleiskite ją ant kelių. Tik ant kelių ir niekur kitur. Negalima: 1. Servetėlės užkišti už baltinių apykaklės; 2. Prisegti ją prie kaklaraiščio segtuku; 3. Vieną kraštą pakišti po lėkšte. 4. Visiškai ja nesinaudoti. Servetėlė apsaugo drabužius, be to, ja nušluostome burną.
Valgydami riebius patiekalus (taip pat salotų lapus su acto ar aliejaus padažu), pirma imkitės servetėlės ir tik po to taurės vyno. Jei pietų metu turite pakilti nuo stalo, servetėlę, lengvai ją sulenkite nešvaria puse į vidų, padėkite ant kėdės dėl higieninių sumetimų švariąja puse, kuria servetėlė prieš tai gulėjo ant drabužių.
Jei restorane servetėlę paliekate ant stalo, patyręs padavėjas supras, kad jūs jau sotūs. Baigę pietauti nusišluostote lūpas paskutinį kartą ir perlenkę servetėlę padedate ją ant stalo. Popierinę servetėlę galima palikti lėkštėje.
Rūkymas prie stalo
Ar galima prie stalo rūkyti? Griežtai „Ne!“ Rūkyti nevalia, kol nebus paduota kava.
Nedideliame draugų būry galima ir dūmeli užtraukti, tik prieš tai vertėtų susimąstyti, ar užsirūkius neatbuks skonio receptoriai. Nes su pažįstamais sėdėdamas prie bendro stalo, rūkalius turi paklausti, ar galima rūkyti. Žinodamas, kad tabako kvapas nepageidautinas, jis susipras rūkyti kitur.
Po vaišių geras šeimininkas rūkaliams leis užtraukti dūmą. Jei šeimininkas nepageidauja, kad namuose būtų rūkoma, jis nieko neįžeis tai pasakydamas svečiams.
Galbūt kviečiant svečius vertėtų iš anksto užsiminti: „Nesupykit, bet mūsų namuose nerūkoma“.
Jeigu ant stalo stovi peleninė, rūkyti galima.
Kaip valgyti?
Griežtų taisyklių, kaip valgyti įvairius patiekalus, seniai nepaisoma. Puikus pavyzdys – minkštai virtas kiaušinis pusryčiams. Anksčiau etiketo žinovai niekaip negalėjo sutarti, ar kiaušinį lupti, ar nupjauti jo viršūnėlę. Galite laikyti kiaušinį kaip jums patogiau. Svarbiausia jo nevalgyti sidabriniu šaukšteliu, kuris ne tik pajuoduoja, bet ir sugadina skonį.
{pic:1}
Sriubos valgymas
Valgydami sriubą šaukštą laikote dešine ranka. Šaukštą prie burnos keliate ne šonu, o smaigaliu.
Sriubos likutį iš dubenėlio galit išgerti laikydami jį už ąselių (žinoma stenkitės nesrėbti). Jei lėkštę norite ištuštinti iki dugno, kilstelėkite už krašto ir į kitą pusę subėgusią sriubą galėsite lengvai išvalgyti. Tačiau, jei bijote, kad sriuba gali išbėgti iš lėkštės, geriau nerizikuokite išvalgyti iki dugno.
Spagečių valgymas
Tai ne tik mažųjų svečių džiaugsmas, juos mėgsta ir suaugusieji. Šiuo atveju šakutė imama į dešinę, o šaukštas – į kairę ranką. Įgudę spagečių valgytojai išsiverčia tik su šakute. Dantukais užkabinkite vieną du spagečius, antraip neapžiosite didelio gniutulo. Įrėmę į lėkštės kraštą šakutę sukite taip, kad spagečiai apsivytų. Retkarčiais ją kilstelėkite, kad makaronai nuslinktų aukščiau ir nešlepteltų atgal į lėkštę. Spagečiai patiekiami gilioje lėkštėje.
Kairėje rankoje laikomas šaukštas gali atstoti lėkštės kraštą. Tuomet spagečiai ant šakutės užvyniojami įrėmus į ją šaukštą.
Nereikia nė aiškinti, kad matuoti spagečių ilgį siurbiant tiesiog iš lėkštės – ne pats tinkamiausias jų valgymo būdas.
Vištienos valgymas
Paukščių šlauneles galite imti į ranką. Kad pirštai nesusiriebaluotų, šlaunelės kauliukas turėtų būti apvyniotas popieriaus karpiniais. Apgraužtus kaulus dėkite į lėkštelę kaulams bei maisto atliekoms, o pirštus nusiplaukite dubenėlyje. Vištos krūtinėlė, smulkinta arba su padažu patiekta paukštiena paprastai valgoma peiliu ir šakute.
Valgome vaisius
Kivį perpjauname pusiau ir iškabiname šaukšteliu. Dumplūnę paimame už stiebelio ir nuraškome mažą oranžinį vaisių, kurį suvalgome visą. Į popierių panašus apvalkalas lieka lėkštėje. Mangas su žievele pjaustomas išilgai skiltelėmis, kurios atskiriamos nuo kauliuko. Nuo skiltelių reikia nulupti žievelę ir valgyti su peiliu ir šakute.
Nykštukinį apelsiną galima valgyti visą. Karambolą patiekiame supjaustytą riekelėmis. Jas smulkiname peiliu ir šakute, plona vaisiaus žievelė taip pat valgoma. Papaja perpjaunama išilgai per pusę. Kauliukai pašalinami peiliu, o žievelė nulupama.
Melioną perpjauname pusiau ir išimame sėkleles (jei vaisius sunokęs, jas lengviausia išimti šaukšteliu). Meliono puseles galima iškabinti šaukšteliu arba supjaustytas riekelėmis valgyti peiliu ir šakute. Arbūzo sėkleles, kurios yra nevalgomos, iš minkštimo iškrapštome šakute.
Greipfrutai paprastai patiekiami svečiams perpjauti pusiau. Vaisiaus minkštimą patogiausia valgyti išpjovus jį specialiu peiliuku (lenktas iš abiejų pusių dantytas peilis).
Vėžiagyvių valgymas
Valgant ypatingus patiekalus naudojami specialūs įrankiai. Jeigu jums kartais tektų spėlioti, kas jūsų lėkštėje, kas valgoma, o kas ne, jau nekalbant apie tai, kaip naudotis įmantriais įrankiais, nedvejodami kreipkitės į šeimininką ar restorano padavėją. Būtų apmaudu, jei neparagautumėt skanaus patiekalo tik dėl to, kad nežinotumėte, kaip pagal visas taisykles susmulkint ir valgyti.
Kaip valgyti krevetes?
Krevetes išlukštenate pirštais. Į kairę paėmę krevetės galvutę, dešine lenkiate uodegos galą prie galvutės, kad perlūžtų nugaros šarvas. Nuo uodegos nulupę šarvą, išimate minkštimą. Tik atsargiai, nes gali ištrykšti syvai! Kad nesuteptumėt drabužių darinėdami krevetes, pakaklėj pasiriškite specialią servetėlę. (Šiuo atveju tai galima)
Dubenėlis pirštams nuplauti
Kai kuriuos patiekalus ne tik galima, bet ir reikia valgyti pirštais. Nenustebkite ant stalo pamatę specialų dubenėlį pirštams nusiplauti. Tai nedidelis stiklinis arba metalinis dubenėlis su vandeniu, pripiltas daugiau kaip iki pusės. Jis stovi vidutinio dydžio lėkštėje ant servetėlės, kuria taip pat galima naudotis. Į indą pilamas šaltas arba šiltas vanduo – žiūrint ką valgote; jei maistas riebus, gelbsti šiltas vanduo ir citrinos griežinėlis. Dubenėliai pirštams plauti padedami visiems svečiams prieš patiekiant pietus.
Vienus patiekalus galima valgyti pirštais, o kitus, jei nenorite pasirodyti netašytas stuobrys, – tik su peiliu ir šakute. Ašakų, alyvų ar kitų vaisių kauliukų nedera iš burnos išimti pirštais, o juo labiau išspjauti. Geriau daryti taip: ranka prisidengę burną nevalgomą smulkmę išspjaukite ant šakutės ar šaukšto ir nepastebimai padėkite ant lėkštės krašto. Ašakas galima iškrapštyti pirštais, tik nepamirškit prisidengti burną.
Reikia žinoti: jeigu prieš jus dubenėlis pirštams nusiplauti, drąsiai galite valgyti rankomis.
Naudoti informacijos šaltiniai:
http://www.etiketogidas.lt/stalo-etiketas/
http://www.gaspadine.lt/kulinarinis_paveldas/valgymo_etiketas.html
Jolanta (jolanta003)
Tapsim aukštuomenės damom 😃 😛 Ačiū 😉
oo kiek daug info. aciu Jolantai 😀