IEVOS blogas: Urtės Marijos pirma diena mokyklėlėje

Štai ir išaušo ilgai lauktas rytas. Rytas, kada Urtė Marija keliaus į mokyklėlę. Nors už lango oras nelabai džiuginantis, apniukę ir rūkas, bet nuotaikos pakilios.

Pusryčiai jau garuoja ant stalo, o Urtytė vis dar saldžiai miega. Tyliai prieinu prie lovytės: "Urtyte, kelkis, eisim į mokyklėlę" - žadinu dukrytę. Mažos akytės atsimerkia.

Ilgai nelaukus, Urtytė šoka iš lovytės ir bėga ruoštis. Na, štai uniforma aprengta, kasytės supyntos, veiduke šypsena.

Papusryčiaujam ir keliaujam. Mergytė labai nekantrauja ir ragina savo broliuką: "Broli, greičiau, sesei reikia į mokyklėlę!".

Mokykloje daug vaikų, daug tėvų, nauja aplinka. Tiek daug visko naujo ir įdomaus. Juk reikia su viskuo susipažinti ir viską apžiūrėti. Urtytė jaučiasi pasimetusi. Bet mes apsikabiname, duoda bučkį ir lengvai mane išleidžia.

Aš nerimauju ir vis pagalvoju, kaip dukrytei sekasi. Nors pirmą dieną mokyklėlėje išbuvo nuo 9.15 iki 10.45, bet mama nebūtų mama, jei būtų rami.

Labai greit prabėgo laikas. Kai atėjau pasiimti, jau kiti vaikai laukė savo tėvelių, o aš savo Urtytės niekur nemačiau. Net teko ilgiau paieškot. O ji sau ramiausiai kamputyje žaidė ir net nepastebėjo, kad jau laikas namo.

Iš mokyklėlės išėjo pilna įspūdžių, besišypsanti. Pasakojo, kad žaidė su smėliuku, pilstė vandenuką, valgė sumuštinius ir gėrė pienuką. Kad buvo daug vaikų: berniukų ir mergyčių. O paklausus, ar dar norės eiti į darželį, pirmiausiai atsakydavo, kad ten mokyklėlė, o ne darželis ir būtinai eis vėl.

Po mokyklėlės dar pažaidėme žaidimų aikštelėje. Grįžę namo, abu vaikai saldžiai nusnaudė popiečio miegielio. Tada kepėm pyragą mokslo šventės proga.

Dabar į mokyklėlę keliausim trečiadieni. Kol kas per savaite tik 2 kartai. Taip vyksta pratinimasis.

O Jums siunčiam šokoladines šypsenas:

ir sveikiname su Naujais mokslo metais. Lai jie būna įdomūs ir pilni naujų žinių.

Mama Ieva su Urte Marija ir Vyčiu