Rugsėjis įpusėja, o Urtytės noras eiti į mokyklėlę nemažėja.
Šią savaitę dukriukas į mokyklėlę keliavo tris dienas: pirmadienį, antradienį ir trečiadienį.
Rytais keliasi su šypsena. Skuba praustis, rengtis, pintis kasytes ir pusryčiauti. Po rytinio ritualo ilgai nelaukusios keliaujame į mokyklėlę. Juk negalima vėluoti - laukia nauja, pilna įspūdžių ir linksmybių diena.
Mokyklėlėje be pykčių ir liūdesiuku Urtytė mane apkabina, pabučiuoja, atsisveikiname ir mergytė žingsniuoja į klasę.
Kai ateinu pasiimti, mane pasitinka su šypsena. Parodo savo piešinukus ir papasakoja, ką veikė: piešė, daineles dainavo, knygeles paskaitė, užkandžiavo ir net į lauką suspėjo išeiti.
Pirmieji Urtytės piešinukai
Labiausiai mus, tėvelius, džiugina tai, kad kaskart į namus dukrytė parsineša naujų angliškų žodelių ir juos panaudoja ten, kur reikia. Taip pat džiaugiamės, kad pradėjus lankyti mokyklėlę, sumažėjo "ožiukų", pykčių ir isterijų.
Ir labai viliamės, kad noras eiti į mokyklėlę nemažės.
Urtė Marija ir mama Ieva
Aciu 😉
Kaip dziaugiames uz Urtyte!
smagu,taip ir toliau 😀