Huberto ir Marko tėčio kūryba vaikams ir su vaikais

Marko ir Huberto tėtis iš ties daug ką moka. Spėju vaikystėje nuolat sukiojosi prie savo tėčio ir kaupė neįkainuojamą patirtį. Na o šiandieniniame skubėjimo tempe tiesiog neturi facebooko, nesicekavina  youtubėje populiariausių  vaizdelių, todėl turi lašelį laiko „kūrybai“ ir nuolat kviečia savo vaikus sukiotis aplink – tokia ta tėčio ir vaikų draugystė. Man belieka pasidalinti jos rezultatais.

Ko gero pirmas tėčio medinukas kurtas vaikui buvo medinis staliukas. Ant jo pastačius Marko pilį žaisti tapo dar patogiau ir smagiau. Po staliuku atsirado „rūsys“,  smagu prisėsti šalia ar išstatyti kariuomenę, o ir pilį perkelti iš vienos vietos į kitą daug paprasčiau.

Pirmas tėčio medinukas kurtas Hubertui buvo lovų raktas. Gimus mažyliui jo lovytę pastatėme šalia savo lovos.

Hubertas vis dažniau miegodavo mūsų lovoje, o pradėjus vartytis reikėjo saugaus krašto. Lovytės nenorėjome prispausti prie sienos, nes tais retais atvejais kai migdydavome lovytėje norėdavosi ją pasupti (pastumdyti ant ratukų). Todėl reikėjo lengvai rakinamo raktelio – fiksatoriaus, kuris lovytę stabiliai laikytų prie lovos, o reikalui esant lovytė galėtų būti mobili.Vėliau namuose atsirado plaktukas – visi mažyliai turi tokį amžiaus tarpsnį, kai labai įdomu kalti.

Hubertui sumeistravo tėtis ir dirbtuvėles – džiaugsmas mažiems ir ūgtelėjusiems pirštukams.

Tuomet tėtis ėmėsi didžiojo projekto – vaikų žaidimų aikštelės su bokšteliu, tiltu, nameliu su balkonu, supyne, smėlio dėže, vėliavos laikikliu.  Man su vaikais teliko išmėginti ir sukurti stogo užuolaidą – vaikų vėliavą.

Berniukams ūgtelėjus šie panorėjo kardų. Ne bet kokių –piratiškų. Tėčiui reikėjo faneros, virvės ir pjūkliuko.

Medinius daiktus impregnuoti galėjo padėti vaikai. Geriausia tinka sėmenų aliejus.

Šiuo metu garaže ilsisi nebaigtas projektas – balansinis dviratukas. Nors šis dar be vairo ir sėdynės, sunkus Hubertas – smalsus, noriai bando ir tokį.

Tikiuosi augant vaikams augs ir tėčio kūryba.