Gydytoja: Maitindami vaiką atminkite - jokios prievartos ir begalinė kantrybė!

Jei turite klausimų primaitindamos savo mažylius, rašykite juos: redakcija@mamyciuklubas.lt

Eglė-mutter:

Šiuo metu vienus labai žavi, o kiti labai kritikuoja prancūziškąjį vaikų auklėjimą. Mane, tiesą sakant, šioje kultūroje vienas dalykas tikrai žavi - tai yra pagalbos maistui ir valgymui ugdymas. Tačiau iš to kyla vienas klausimas, kas svarbiau: ar kad vaikas būtų sotus (t.y. bet kokiais būdais ir priemonėm įpiršti dar šaukštelį košės), ar vis tik svarbiau dėmesį skirti valgymo įgūdžių mokymui (t.y. nuo pat pirmo šaukšto mokyti vaiką, kad valgymas yra valgymas, maistas yra maistas, o ne žaidimas, tad šiam procesui turi būti skiriamas atskiras laikas, susikaupiama ir pasisotinama)? Kada yra tinkamas metas pradėti tokį auklėjimą (iš karto pradėjus primaitinimą, nuo metų, nuo dvejų...) ir ar jis iš viso reikalingas vaikams? Galbūt leisti jiems elgtis laisvai? 

Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Rūta Taminskienė: 

Pratinant prie papildomo maisto, niekada negali būti prievartos. Tiek maitinant kūdikį, tiek mažą vaiką, kuris susipažįsta su naujais produktais. Atsisakymas valgyti ne visada reiškia, kad patiekalas nepatinka, jis gali būti neįprastas ir reikės siūlyti daug kartų, kol vaikas jį paragaus ir pradės noriai valgyti, nes nemažai vaikų yra "konservatyvūs" ir ne iš karto priima naujoves, pasikeitimus.

Yra nuomonių, kad žindomi kūdikiai greičiau pripranta prie įvairesnių produktų, prie kurių jie pratinasi per mamos pieną, negu maitinami dirbtinai. Dygstant dantims, sergant arba tam tikrais amžiaus periodais (1-3 metai), vaikas gali atsisakyti nuo tam tikrų naudingų produktų (dažniausiai nuo daržovių ar mėsos) ir valgyti negausų, mitybiškai ne taip vertingą maistą, iš vienodų produktų.

Tokiais atvejais galioja ta pati taisyklė - jokios prievartos. Svarbu, kad baimę "mano vaikas nieko nevalgo" pakeistų atidus jo būklės stebėjimas, vaiko svoris tam tikrais periodais gali augti lėčiau, bet jis neturi kristi, o pats vaikas turi būti aktyvus, guvus, neturi dažnai sirgti. Jeigu vaikas atsisakė pagrindinių patiekalų, tarp maitinimų neturėtų būti jokių užkandžiavimų, alkis yra geriausias apetito draugas.

Augantį vaiką svarbu pratinti prie taisyklingos mitybos, pasiūlyti kuo daugiau sveikų produktų, tai svarbu vaiko mitybos įpročiams ateityje, tačiau sveikai maitintis turi visa šeima.

Vaiko mityboje yra du kertiniai akmenys, atstojantys visas taisykles: jokios prievartos ir begalinė kantrybė!