Grundukų nuotykiai

Po švenčių sulaukėme siuntinuko – knygelės „Grundukų nuotykiai“ ir vieno Grunduko – medinuko Drako.

Ši dovanėlė labai nudžiugino mano trimetį sūnų – kasdien prašo, kad paskaityčiau, lengvai įsiminė veikėjų vardus ir man atrodo, kad jam patinka pati idėja turėti žaisliuką, apie kurį rašoma knygoje.

O mano pačios pastebėjimai apie knygelę būtų tokie.

1. Labai gražios spalvos ir mieli paveiksliukai – ne be proto nusaldinti kaip Disnėjaus, bet ir ne kažkokios neaiškios „meniškos“ peckelionės.
2. Mieli, jaukūs ir paprasti pasakojimai apie traukinukus ir jų nuotykius. Sūnui jie įdomūs, pats renkasi, kurį skaityti. O man patinka, kad jam įdomu.
3. Smagios užduotėlės po kiekvieno pasakojimo.

Minusai:

1. Iš karto nemaloniai krito į akis tai, kad ne visiems veikėjų vardams pridėtos lietuviškos galūnės. Na, Tutu tai kaip Tutu, nieko čia ir nepridėsi, bet Pip ar Drako... Kas – Pip, Drako, ko – Pip, Drako, kam – Pip, Drako, ką – Pip, Drako... Aš sūnui skaitau normaliai linksniuodama (Drakas, Drako, Drakui, Draką), nes nepatinka išdarkyta kalba.
2. Pats vertimas tikrai neblogas, nors susidariau įspūdį, kad knygos neperžiūrėjo lietuvių kalbos redaktorius, mat kelis sakinius tikrai buvo galima pataisyti, kad skambėtų lietuviškiau, be to, yra palikta grubių kalbos kultūros ir netgi rašybos klaidų („pastovūs juoko priepuoliai“, „papraščiausia“). Vėlgi, skaitydama garsiai klaidas pataisau, bet kažkaip nesmagu galvoti, kad po kurio laiko sūnus išmoks skaityti ir galvos, kad reikia kalbėti taip, kaip parašyta.

Kaip jau sakiau, pati knygelė yra smagi ir miela, ir žaisliukas dailus, atrodo, kokybiškai pagamintas. Tačiau, nors kritikuoti nesinori, nesinori ir slėpti to, kas nepatiko. Būtų smagu ateityje sulaukti dar knygelių apie Grundukus, tik jau be klaidų.