Gripo epidemijos banga jau ritasi per Lietuvą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis rodiklis registruojamas Vilniuje, mažiausias – Klaipėdoje.

Šalies sostinė kol kas vienintelė iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų, kur sergamumo rodiklis jau rodo epideminį lygį. Mat 10 tūkst. gyventojų Vilniuje vidutiniškai tenka 105,9 sergančiojo.

Greitoji atsisakė atvažiuoti

„Mamyčių klubo“ kalbinta viena vilniečių šeima prisipažino, jog tik tuomet patikėjo, kad yra tas nelemtasis kiaulių gripas, kai jų mažoji dukrelė – penkerių metukų Urtė juo susirgo.

„Viskas įvyko šeštadienio vakare. Mažoji kaip visuomet žaidė ir gerai valgė, tačiau man ji pasirodė kažkokia keista, lyg pabalusi. Pamatavau temperatūrą – 38,2. Apstulbau – kaip, kas, iš kur. Juk vaikas nesiskundė nei gerklės skausmu, nei kosuliu. Nemažinau temperatūros, tik daviau vaikui žolelių arbatos su medumi. Bet kai naktį dukra ėmė dejuoti, kad labai skauda kaktą ir galvą, o temperatūra pakilo iki 39, tik tuomet pagalvojau apie kiaulių gripą“, – susijaudinusi pasakojo Urtės mama Kristina.

Moteris paskambino greitajai medicinos pagalbai ir paklausė, kaip tokiu atveju elgtis. Jai patarė būtinai mažinti temperatūrą „Ibumetinu“ arba „Paracetamolio“ tablete, o jei nekris – vežti į ligoninę.

Kai Kristina norėjo, kad greitoji atvažiuotų apžiūrėti jos dukrelės, kuriai jau buvo prasidėjęs šaltkrėtis ir kuri jau ėmė kliedėti, buvo pasiūlyta patiems ją vežti į vis parą veikiančią M.Marcinkevičiaus ligoninę.

„Na mes paskubomis ją nuvežėme. Tačiau ten buvo tokia ilga eilė sergančiųjų, o tik viena budinti gydytoja, jog iškart nuvykome į Santariškių klinikų priimamąjį, kur buvo kiek mažesnė sergančių vaikiukų eilė. Laukėme kone pusantros valandos, vaikas nusilpęs užmigo ant rankų“, – sudėtingą situaciją prisiminė vilnietė.

„Tau – paršiukų gripas. Jei sirgtų tėtis, būtų kiaulių, – šyptelėjusi mergaitei tarė gydytoja. – Ir dar vaikučiui, kaip matau, konjunktyvitas – akių uždegimas. Kol kas plaučių uždegimo nėra, bet jau girdisi „karkalai“. Taigi, saugokitės komplikacijų ir gydykitės namie“, – sergančio vaiko šeimai paaiškino gydytoja ir patarė ne tik mažylei, bet ir profilaktiškai tėvams kasdien čiulpti vitamino C tabletes.

Lašiukai į akytes, vitamino C tabletės, daug skysčių, vaistai perštinčiai gerklytei ir, jei reikia – vaistai, mažinantys temperatūrą. Ir viskas! „Laimei, nereikia vaikui gerti antibiotikų, nes, kaip mums paaiškino, jie tinka tik bakterijų, o ne virusų sukeltoms ligoms“, – sakė mama Kristina.

Laboratoriškai tiriama tik sudėtingais atvejais

ULAC duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis epideminį lygį pasiekė ir Alytaus, Marijampolės, Jonavos, Utenos, Visagino, Kaišiadorių, Trakų, Molėtų bei Ukmergės rajonuose. Tačiau kol kas gripo epidemiją siūlo skelbti tik Marijampolės ir Ukmergės visuomenės sveikatos centrai.

Marijampolėje sergamumas išaugo du kartus ir pasiekė iki 135,5 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Praėjusiąją savaitę užregistruoti 39 susirgimo gripu atvejai.

Šiuo metu laboratoriškai jau nebetiriami naujojo A tipo H1N1 viruso gripo nešiotojai. Diagnozė laboratoriškai bus nustatoma tik sudėtingesniais atvejais, kai asmuo paguldomas į ligoninę arba kai liga įtariama nėščiajai.

Gripu A(H1N1) užsikrečiama taip pat kaip ir sezoniniu. Jis plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu keliu, kai sergantis kosti ar čiaudi, taip pat yra galimybė užsikrėsti per aplinkos daiktus ar nešvarias rankas, kai, palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiamos burna ar nosis.

Ekspertai įspėja, kad ypač jaunimas turėtų būti atidesnis, labiau rūpintis savo sveikata ir nesumenkinti naujojo gripo A(H1N1) keliamo pavojaus. Būtent ši amžiaus grupė imlesnė vadinamajam kiaulių gripui, rodo naujausi tyrimai.

Naujojo gripo A(H1N1) simptomai (panašūs į sezoninio gripo):

karščiavimas,

kosulys,

sloga,

gerklės skausmas,

raumenų ir galvos skausmai,

šaltkrėtis,

nuovargis,

vėmimas ar viduriavimas.

Retais atvejais sergant gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos, net jei nesergama jokiomis kitomis lėtinėmis ligomis.

Profilaktinės priemonės:

*ligos pakilimo metu kuo mažiau būti uždarose patalpose, kur yra daug žmonių;

*rečiau lankytis įvairiuose renginiuose;

*dažniau plauti rankas;

*būtų labai gerai, kad negaluojantis žmogus nešiotų kaukę, nes taip jis apsaugotų aplinkinius;

*pajutus pirmus gripo simptomus (aukšta temperatūra, kaulų „laužymas“, galvos skausmas), kreiptis į gydytoją ir jokiu būdu nesistengti persirgti vaikštant – tokiu atveju ne tik užkrečiami aplinkiniai, bet ir pačiam ligoniui komplikacijų rizika labai padidėja.

Mamyčių klubas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras