GEDOS BLOGAS: Tai, kas aš esu...

Sveikos, mamos. Aš esu mama Geda, Mamyčių klube esu daugiau nei metus (iš tiesų, nelabai beprisimenu, kada užsiregistravau). 

Šiuo metu su vyru auginame 13 mėnesių sūnelį Arą, kuris kas dieną džiugina savo šypsena ir naujais sumanymais. Mums artima prieraišioji tėvystė, tad Arą stengiamės auginti pagal jos principus. Esu labai laiminga būdama mama ir neįsivaizduoju nė vienos dienos be sūnaus. 

Paskutinius keletą metų gyvename ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje. Tačiau turime svajonę - vieną dieną grįžti NAMO.

Na, savo pirmąjį įrašą skiriu tam, kas man kaip ir daugeliui žmonių yra svarbiausia.

Vienas svarbiausių dalykų (jei taip galima pavadinti) gyvenime man yra šeima. Šeima laikau ne tik nuostabų sūnų ir puikų vyrą, bet ir savo tėvus, brolius, sesę, senelius. Labai myliu savo šeimą, gerbiu ir didžiuojuosi ja.

Žinoma, kaip ir visose šeimose, nutinka visko: pykčių, skausmo ašarų, kaltinimų, pavydo. Bet laikui bėgant, supranti, kad visa tai niekai - ašaros nudžiūva, pyktis ir pavydas išblėsta. Ir jeigu leidi blogiems prisiminimams išnykti, širdyje lieka tik gerumas.

Apie kiekvieną šeimos narį saugau po keletą prisiminimų, kuriems užplūdus apima neapsakomas šilumos ir gerumo jausmas.

Prisimenu poledinę žvejybą su seneliu; vakarais babytės pasakojamas istorijas ir dainuojamas dainas; ilgus pokalbius ir pasivaikščiojimus su mama; keliones motociklu su tėčiu; lenktynes su broliu Dainiumi; gimtadienio dovanos pirkimą broliui Simonui; „Eurovizijos“ konkurso parodiją su sese Simona; lopšinės niūniavimą broliukui Eidvydui; ilgas, ilgas žiemos naktis ir žvaigždėtą dangų su vyru Andriumi ir, žinoma, sūnaus Aro gimimą, pirmąją jo šypseną, pirmą kartą ištarta žodį „mama“.

Esu dėkinga jiems už šiuos prisiminimus, nes jie atspindys to, kokia ir kas esu šiandien. O šiandien aš - mama, žmona, dukra, sesė, anūkė ir šiandien aš laiminga. Ačiū Jums už tai, kad esate mano šeima.

Gražių prisiminimų...

Geda