Gabytės žaislai

Žinote, kadaise viena MK mamyčių patarė įsigyti labai geras knygas Jackie Silberg "Vaiko smegenų mankšta". Turiu jas dvi, iki 1 ir 2 metų.

Taigi, karts nuo karto, kai nebežinai ir nesugalvoju, ką čia tokio įdomaus nuveikus su mažyle, pasiimu tas knygas, praverčiu kelis puslapiukus ir atrandu kažką tokio, kas tinka būtent mums:)

Kaip pvz., mes turime tokius žaisliukus, kuriuos galima paspirti, bet kaip sudominti vaikutį, kad jis užsimanytų to išmokti? Pasiėmiau Jackie Silberg knygą, kur buvo nurodyta, jog reikėtų ištarti "Viens, du, trys, stumk!" ir tuomet pastumti norimą žaislą.

Vėl suskaičiuoti iki trijų ir pakartoti veiksmą. Knygoje paminėta, kai vaikutis bandys tarti "trys", tuomet suprasite, jog jam patiko tas žaidimas, tačiau aš tai pastebėjau ne kai mažylė bandė tarti "trys", o kai pasiėmė tuos žaisliukus ir juos stūmė su plačia šypsena veide:)

Beje, vienas iš tų žaisliukų-paspirtukų turi ir kitą funkciją, mes mokomės įstatyti raktą į skylutę ir jį pasukti.

Pastebėjau, kad pakartojus tą patį veiksmą kelis kartus, galų gale mažylė supranta, ką reikia daryt ir bando atkartoti mano veiksmus.

Bet svarbiausia, kad ji ne tik bando atkartoti, bet bando pati suprasti, kaip veikia tas rakto mechanizmas. Vienas iš mūsų mėgstamiausių žaidimų - tai "mylu, mylu".

Gabytė pasiima į rankas vieną iš savo pliušinių žaisliukų, zuikį, šunį arba lapę, o tuomet aš jai ir sakau: "Mažyle, parodyk, kaip myli savo žaislą?" Tada Gabytė stipriai apkabina tą žaisliuką ir myluoja jį:)

Beje, Jackie Silberg knygoje nurodyta, jog tokie žaidimai ugdo švelnumą ir prieraišumą. Galimas dar vienas variantas šio žaidimo - tai paimti kokį nors žaislą, apkabinti jį ir sakyti: "Su tavimi taip smagu žaisti" arba "man patinka tavo rudas kailiukas", arba "Man patinka tave myluoti" ir pan.

Kai Jūs tai padarysite, paprašykite, kad ir Jūsų vaikutis pakartotų tą patį. Vėliau pastebėsite, jog vaikai noriai žaidžia šį žaidimą patys:) Kaip ir kiekviena būsima moteris, mano mažylė itin mėgsta žaisti su moteriškais rankinukais.

Kelis kartus aš parodžiau Gabytei, kaip reikia atsegti mano rankinuko segtuką, nuo to laiko mano rankinukai tapo tikru lobiu. Iš pradžių mažylė atsega užtrauktuką, o paskui išima viską iš eilės ir labai atidžiai apžiūri.

Žinoma, aš tuo metu būnu šalia ir įvardiju visus tuos daiktus. Tikiu, jog pamažu Gabytė išmoks tų žodžių ir bandys juos atkartoti.

Beje, ar aš minėjau, kad Gabytė labai mėgsta piešti? Belieka duoti jai pieštuką ir popieriaus lapą.

O visai neseniai mes nupirkome jai tokią specialią piešimo lentą, tačiau pastebėjome, kad jai kur kas smagiau paišyti paprastu pieštuku ant balto popieriaus lapo, juk tokie piešiniai nebeištrinami ir mama saugos juos iki pilnametystės:)

Beje, kai mamai reikia eiti į virtuvę pagaminti Gabijos tėčiui pietus ar vakarienę, tuomet mažylė ateina kartu ir žaidžia su magnetukais, pakabintais ant šaldytuvo.

Jai niekada neatsibosta dėlioti magnetukus, nuiminėti juos ir vėl lipdyti ant šaldytuvo.

Kai mažylė šiek tiek išvargsta, ji tai parodo, tiesiog pasiima kokį patiesaliuką ir atsigula ant jo.

Taip ji parodo, kad jau laikas pačiam paskutiniam žaidimui prieš saldųjį miegutį - knygos skaitymui.

Mes turime vieną mėgstamiausių knygų - tai Matt Wolf "Keturi išdykę kengūriukai". Aš skaitau Gabytei tą knygą prieš dienos miegą.

Svarbiausia leisti ir mažylei dalyvauti tame žaidime, tad kai perskaitau vieną iš knygos lapų, pasakau Gabytei: "O dabar tu versk puslapiuką, kad sužinotume kas bus toliau."

Beje, aš nuolat skaitau knygą su įvairiom intonacijomis ir ne tik skaitau, bet dar ir rodau, kad kuo labiau sudominčiau savo mažylę, kaip pvz. "senoji daržinė buvo didelė ir labai tamsi", tai skaitau žodį "didelė" žemu balsu ir išskiečiu rankas į šalis, o kai sakau "labai tamsi", tuomet uždengiu savo ir mažylės veidukus.

Paskiau leidžiu mažylei šiek tiek patyrinėti knygą ir žaidimų karalystė virsta saldžia sapnų pasaka:)