Gabytės krikštynos - gražus prisiminimas

Prieš krikštynas kasryt kėliausi su rūpesčiu ir mažutėliu nerimu: kaip viskas įvyks, ar visi svečiai susirinks, ar patiks maistas.... Ar... Ar... Ar...

Ir šai išaušo mūsų dienelė:) Vaikiška šypsena tarsi sakė: "Ši diena yra mano!" Iš vakaro priskyniau didžiulę puokštę  mėlynų lauko gėlių, kuriomis papuošėme mūsų krikštynų stalą.

Turėjau pagalbos, taigi, stalą puošdami greitai neužtrukome. Iškarpiau gražių angelėlių, kurie buvo skirti kiekvienam svečiui individualiai.

Kai stalas buvo papuoštas, net mane pačią pribloškė, kad taip gražiai viskas derėjo. Net mano iš seniau turėtos servetėles puikiai derėjo prie mėlynų lauko gėlių. Visai netyčia taip išėjo, bet labai gražiai.

Kas minutę jaudulys vis didėjo. Jaudinausi, kaip jausis puošniais rūbais aprengta mažoji, ar ji neplėš rūbelių, ar jai patiks pabūti maža damute. Nes bandymas pasipuošti prieš mėnesį prilygo katastrofai:)

Tačiau mano nuostabai, ji elgėsi kaip tikra karalaitė. Rankas laikė sudėjusi štai taip:)

Šiek tiek pozavom.

Esu labai dėkinga krikšto tėveliams, be kurių šventės karalaitė nebutų ja ir pabuvusi.

O kai pasisitiprinome, mažoji princesė keitė ne vieną suknelę. Priežastis - uogos, šokoladas...

Prie kitos suknelę reikia ir batų kitų. Tad matuojamės:)

Štai tokia su griausmu praūžė, pradundėjo šventė. Per krikštynas buvo pristatytas laikraštis "Krikštukas", ant vyno butelio rašomi linkėjimai (padėjau rūsyje, ištrauksim kai panelei sueis 18), rinkom mažajai specialybę, dovanojom dovanas. Žodžiu, nuostabus laikas su pačiais brangiausiais žmogeliukais. O iš dangaus iškritę pora lašelių nuotaikos tikrai nesugadino.

Taigi, alų midų gėrėm... Bet burnoj turėjom:)

Gabytė ir jos mamytė

Nuo "Mamyčių klubo":

Sveikiname mažąją krikščionę ir jos tėvelius!