Gabytei labiau patiko tualeto treniruoklis

Gabytei labiau patiko tualeto treniruoklis

10. Jul 2011, 00:00

Prisipažinsiu atvirai, kai susilaukiau Gabytės, tai kiekvienas, kas tik netingėjo, dalinosi savo patirtimi apie jų vaikučių draugystes su naktipuodžiu.

 

Daugeliui jis net nebuvo naktipuodžiu, o tikru BAUBU!!! Aš kažkaip ganėtinai ramiai į visa tai žiūrėjau, nes buvau šventai įsitikinusi, jog mano auksytė labai greitai pripras atlikti savo gamtinius reikalus ant puodo, bet...mes stojom į tikrą kovą:)

 

Žinote, girdėjau, kad mamytės pasidalina į dvi grupes, viena grupė dažniausiai pradeda sodinti savo vaikučius ant puodo vos tik jie pradeda sėdėti, o kiti laukia tam tikrų ženklų iš savo vaikučių (tai užtrunka net iki 2,5 metų, nors moksliškai patvirtinta, jog vaikutis realiai suvokia, kad atlieka gamtinius reikaliukus tik maždaug nuo 1,5 metų).

 

Aš palaikiau pastaruosius. Kadangi mano dukrytė gimė rudenio pradžioje, tai pirmieji mūsų bandymai prasidėjo vasarą, kai Gabytei buvo 9-10 mėn. Tiesą pasakius, mes netgi nepradėjome mažylės iškart sodinti ant puodo, o tiesiog nuimdavome jai sauskelnes, uždėdavome paprastus apatinius ir paaiškindavome, kad kai ji užsimanys atlikti gamtinį reikaliuką, lai pasiprašo ir mes ją pasodinsime ant puodo.

 

Prieš tai mes kartu nuėjome į parduotuvę, išrinkome jai rožinį puoduką, supažindinome su juo ir...laukėm dukrytės reakcijos. Na, pradžioje mažylė siusiojo į savo apatinius net nepastebėdama, netgi palikdavo namuose balutes, bet pamažu ji kažkaip įprato tiesiog šiaip atsisėsti ant puodo ir pasėdėti.

 

Taigi, pirmas žingsnis - naktipuodžio pirkimas kartu su Gabyte ir supažindinimas. Antras - pratinimas sėdėti ant puodo. Štai čia reikėjo imtis visokių gudrybių, sudominti žaislais, įvairiais daiktais ir netgi duoti buteliuką atsigerimui. Trečias žingsnis - atlikti gamtinius reikaliukus. Jis mums sekėsi sunkiausiai, nes Gabytė ilgą laiką visiškai nesiprašė, tad teko ją sodinti kuo dažniau, ypač rytais, iškart po prabudimo bei po valgio. Tokiu būdu mes pagaliau "prigavome" mažą reikaliuką ryte.

 

 

 

 

Tai pasikartojo ir kitą dieną, dar ir dar, kol Gabytė pradėjo pati prašytis ant puodo (bet tik rytais). Vėliau aš pastebėjau, kad kai ji užsimano didelio reikalo, lyg ir laikosi už sauskelnyčių, kai tik pastebėdavau tokį ženklą, iškart raginau sėstis ant puoduko. Ne už ilgo mes jau atlikdavome ir didelį reikaliuką ant puodo.

 

 

Deja, tokia draugystė tęsėsi neilgai, nes atėjus rudeniui, Gabytė visiškai atsisakė sėstis ant puodo. Aš net nežinojau kodėl, nes niekada jos nebardavau, jeigu nenorėjo sėstis, visada tik jos valia...na, bet pagalvojau, gal, nori padaryti mažytę pertraukelę, sulaukėm žiemos, kai vis dar nedraugavome su puoduku, bet užtat uždedavau Gabytei pedkelnes be sauskelnių ir žiūrėdavau į jos reakciją.

 

Daugelis mamų tikina, kad tai padėjo jų atžaloms priprasti prie puodukų, neva pasiusioja, sušlampa pedkelnytes ir vaikučiams baisiai nepatogu šlapiems vaikščiot taigi, pradeda prašytis ant puoduko, bet mūsų atveju tai visiškai nesuveikė:(

 

 

Mano mažylė pasislėpdavo virtuvėje, atlikdavo savo gamtinius reikaliukus į pedkelnes, o grįžusi į kambarį toliau sau ramiai žaisdavo. Taigi, ta mūsų "trumputė" pertrauka nuo draugystės su naktipuodžiu užsitęsė ganėtinai ilgai ir...tuomet mes sužinojome apie tualeto treniruoklį. Tai specialus įrenginys su laiptukais ir dangteliu ant unitazo.

 

Taigi, vaikutis pats gali užlipti ir atlikti savo gamtinius reikaliukus. Mes nutarėme išbandyti šią naujovę. Kai tik tėvelis parnėšė naują daiktą, Gabytė baisiai juo susidomėjo. Iš pradžių mes ja supažindinome su tuo treniruokliu, tada Gabytė atnėšė laikraščius ir atsisėdus ant specialaus unitazo dangčio pradėjo "skaityti" laikraščius:)

 

 

 

 

 

 

Buvo labai juokinga, bet mes paaiškinome jai, kad šis daiktas nėra skirtas žaidimams, o atlikti gamtinius reikaliukus. Ir ką Jūs manote? Kitą dieną, kai mažylė nešė išmesti šiukšlę ir pamatė tualeto treniruoklį, tai pasiprašė ant jo. Mes ją pasodinome ir mažylė pasiusiojo.

 

 

 

 

Kitą dieną įvyko lygiai tas pats. Taigi, šiuo metu mes su Gabyte stengiamės kuo dažniau lankytis tualete. Kaskart kai ateiname, aš jos paklausiu: "gal nori siusiuko arba kaku"? Jeigu palinksi taip, tuomet sodinu ir beveik kaskart ji atlieka gamtinius reikaliukus, kas mus su tėveliu nepaprastai džiugina. Aš net išmokinau ją, atlikus gamtinį reikaliuką, nusivalyti su tualetiniu popieriumi.

 

 

Štai tokia sunki bei ilga mūsų draugystė, tačiau šiuo metu aš jau tikiuosi, kad ji truks amžinai:)

 

Mamytė Viktorija ir jos auksytė Gabytė:)

 

Blogų konkursas – Mokomės „susidraugauti“ su naktipuodžiu

 

Netrukus Lietuvoje: Huggies® Pull Ups® sauskelnės-kelnaitės pratinantis prie naktipuodžio!

 

logo

 

12. Jul 2011, 15:03

Kaip išsamiai 😀 šaunuolės 😀 👍 🌷

11. Jul 2011, 11:08

Saunuoles! 😀

10. Jul 2011, 22:33

mainiskis slapiom kelmen gali visa diena vaiksciot,jam dzin 😃 ir dabar jau kai daro vistiek nesipraso,bet jei uvedu ar buna be kelniu tai pats atsiseda padaryt,bet jei su pampiu neina

10. Jul 2011, 20:19

niekad vienos nepalieku, visuomet salia😉

10. Jul 2011, 19:40

man kazkaip baugiai atrodo kai lipa tok jausmas kai paslys... 😀

10. Jul 2011, 13:21

Šaunuolė mergytė, visgi sudomino naujovė ir gal ir draugaus toliau 😉 Mums padėjo variantas, kai be sauskelnių su apatinukais palikdavau bernužėlę, buvo pusantrų ir per savaitę ėmė daryti į puoduką 😀

10. Jul 2011, 13:13

va va, pas mus jau seniai tas supratimas yra, bet jai mieliau leles ant puodo sodint arba i sauskelnes daryt, nors...pastaruoju metu tfu tfu tfu prasosi😉

Krisliukas Krisliukas 10. Jul 2011, 11:03

labai gražus pasakojimas 😀 šaunuolė Gabytė.. mes irgi vargstam su tuo "baubu" 😀 gal irgi reiks treniruoklį įsigyt.. aš matau, kad mažiukas puikiai supranta kas ir kaip, bet kažkodėl į puodą nedaro