Rugsėjis - kaip jis dar dvelkia vasara...dar daugelis mūsų ne kartą prisimename jūrą, klajojimą vakarais ir tiesiog pasikaitinimą prieš saulutę..
Deja, viskas, kas prasideda, anksčiau ar vėliau baigiasi...Ne išimtis ir mūsų mažieji, rodos, dar vakar ją glaudžiau prie krūties - ji buvo tik MANO MAŽYLĖ! O šiandien jau turiu savo lobį, savo brangiausią turtą išsiplėšti sau iš krūtinės...Kodėl taip kalbu? Ogi ne be reikalo...palikti darželyje verkiantį vaiką nėra maonu..
Susipažinimas su darželiu Akvilei buvo nelabai malonus - krūva verkiančių mažylių, atskirtų nuo savo artimiausių pasaulyje žmonių, ją be galo baugino...Bet šiandien jau praėjo trys dienelės po pažinties..ir tik Jums, mielosios, tyliai galiu prisipažinti ir tuo nei kiek neabejodama, kad tos begalinės baimės ir nerimo turėjau kur kas daugiau nei mano vaikas...
Kodėl? ....nežinau.....gal mes mamos visos tokios.......Svarbiausia jau viskas krypsta į gerąją pusę :)

Vyresnėlei Gabrielei viskas tą rytą vyko kur kas paprasčiau, su nuotaika ruošėsi pasitikti Naujuosius Mokslo metus:)








Visus vaikučius sveikinaame su šia puikia Mokslo Metų pradžia. O tėveliams belieka apsišarvuoti kantrybe:)
Mama - ERIKA.
Daivute,lieka vis maziau laiko prisijungti prie jusu sauaus burio..darbelis daug laiko :suvalgo"bet pazadu ilgesniais rudens vakarais priijungti dazniau 😘
😘
Fainuoles abi 😀